Paaukok vaikams


Aukok Caritas







Kauniečiai aukoja laiką savanorystei

Lietuvos „Caritas” Slaugos ir globos skyriaus vadovė Kristina Jonušonytė niekada nesutiktų su teiginiu, kad neatlygintinas darbas kito labui – veikiau išimtis nei taisyklė.

Kaune savo laiką, darbą ir žinias karitiečių globojamiems kauniečiams aukoja nemažai savanorystę sąmoningai pasirinkusių žmonių. Įdomu tai, kad dauguma jų – 24 – 30 metų jaunimas. Tuo Kaunas stipriai išsiskiria iš kitų miestų, kuriuose „Caritas” savanoriais dažniausiai tampa 40 – 60 metų žmonės.

 

 

- Kaip atsirenkate savanorius? Ar jais gali būti visi panorėję? – paklausėme K. Jonušonytės.

 

 - Šiaip savanoriauti priimame visus, ypač jaunimą. Juk tai papildomos rankos, o pagalba reikalinga nuolat. Jauniausias savanoris buvo dvylikametis vaikinas. Vis dėlto darbas mūsų skyriuje ypatingas – su vyresnio amžiaus, neretai neįgaliais žmonėmis, kuriuos reikia ir pakilnoti. Tad, kai ateina nepilnamečiai, prašome tėvų sutikimo.

 

Bene daugiausia jaunimo sulaukiame per praktines akcijas – Gerumo dienas, kurios vyksta prieš Velykas ir prieš Kalėdas. Į kiekvieną tokią akciją papildomai susiburia 80 – 100 savanorių. Dalis jaunų žmonių ateina patalkininkauti vienai dienai. Nemažai studentų – būsimųjų socialinių darbuotojų, medikų, kineziterapeutų, slaugytojų – atlikę praktiką, pasilieka metus ar dvejus.  Tokių savanorių – apie 20, kai kurių „stažas” pas mus siekia netgi 8 metus.

 

Vis dėlto į atsitiktinius žmones žiūrime atsargiai. Yra pasitaikę atvejų, kai pas mus išmokę slaugos, lankę globojamus žmones, asmenys pasitraukia iš organizacijos ir „Caritas” vardu slaugomiems žmonėms siūlo mokamas paslaugas.

 

– Ką tenka veikti Slaugos ir globos skyriaus savanoriams?

 

– Jie nelanko žmonių po vieną – ateina dviese, dažniausiai – kartu su darbuotoju. Savanoriui suteikiama teisė daryti tai, ką ir darbuotojui, išskyrus medicinos procedūras. Injekcijas, įtrynimus, perrišimus atlieka ir medicinos pagalbą globojamiems kauniečiams teikia kvalifikuotos slaugytojos, turinčios galiojančias licencijas.

 

Savanorių darbai – įvairiausi: sumokėti komunalinius mokesčius, pagaminti maisto, nueiti į parduotuvę ar vaistinę, palydėti į gydymo įstaigą. Šalia konkrečios pagalbos žmonės labai nori, kad juos išklausytų, padėtų morališkai, pabendrautų, pasimelstų.

Žmogui juk ne tik namus apsiruošti sunku, bet ir būti vienišam.

 

– Koks motyvas kauniečius atveda į savanorystę?

 

– Dažniausiai – smalsumas, noras padėti kitam, siekis atiduoti savotišką moralinę skolą. Jei, tarkime, kažkada nespėjo, negalėjo išslaugyti artimojo, dabar nori padėti kažkam kitam. Pasitaiko vedamų noro prisiliesti prie senatvės: taip nepažinusieji savo senelių tarsi nuramina sąžinę. O štai vyresniojo amžiaus savanorių motyvai – kitokie. Dažniausiai užauginę vaikus, anapilin išlydėję tėvus, gyvenimo matę žmonės nori save papildomai realizuoti, ieško atsakymo – kas laukia manęs, kai pasensiu, ar galėsiu reikalauti pagalbos pats nepadėjęs?

 

– Su kokiomis problemomis susiduria savanoriai? Ar visi gali jais būti?

 

– Tai nėra darbas, kurį gali atlikti kiekvienas. Vieni nepajėgia „perlipti per save” ir įžengti į nepažįstamo žmogaus asmeninę erdvę, kiti bijo padaryti kažką negerai – kai dirbi su žmogumi, atsakomybė didesnė nei, tarkime, su dokumentais. Ateidamas į kito žmogaus namus, turi apgalvoti viską: kiekvieną kartą tenka spręsti tam tikras problemas, neretai – ir psichologines. Dažniausiai svarbu ir tikėjimas, nes klientai kartais paprašo drauge pasimelsti, nupirkti tam tikrų reikmenų, užpirkti mišias.

 

Per 3 metus, kai tęsiame projektą „Modernaus bendruomeninio šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas”, lankome ligonius ir neįgaliuosius, kai įprastai juos prižiūrintis asmuo dirba ar ieškosi darbo. Bedarbis slaugantis šeimos narys gali pas mus išmokti anglų kalbos, dirbti kompiuteriu, tapti savanoriu.  Taip skatiname nepalikti ligotų artimųjų, integruotis į visuomenę savo šalyje.

 

Projekto klientų yra beveik 500, tačiau apskritai skyriaus darbuotojai lanko keliolika kartų daugiau žmonių. Projekto pagalbai gauti yra tam tikri kriterijai: ne tik negalia, bet ir nedidelės pajamos, bet pastaruoju metu pastebime, kad slaugos ir globos paslaugų prašo dirbantys asmenys. Siekiančių išmokslinti vaikus šeimų nariai netgi nebeišeina atostogų, bijodami prarasti darbą. Todėl ieško, kas galėtų pabūti su jų artimaisiais nemokamai, atnešti šilto maisto, pakeisti sauskelnes, kol jie grįš iš darbo.

 

Karitiečių patirtis rodo, kad slaugos ir globos paslaugų, ypač nemokamų, poreikis didėja. Pagalbos kreipiasi netgi tie, kurie anksčiau įstengdavo jos pasisamdyti. Drauge su kvalifikuotais darbuotojais į kauniečių namus ateina ir jauni žmonės.

 

 

(šaltinis - "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė")

Parama Keralos valstijai


Raskite mus!


Popiežiaus intencija spalio mėnesiui

Naujienų archyvas

Video

Paramos kampanija Indijos žmonėms

Partneriai

 

 

 

Rėmėjai