Paaukok vaikams


Aukok Caritas







Sugrįžti į visuomenę lengviau su artimo pagalba

Daugelis iš mūsų gyvenimo kelyje susiduria su įvairiomis nesėkmėmis, ištinkančiomis juos ar jų artimuosius – ligomis, negaliomis, finansiniais sunkumais ir pan. Kovoti su tokiomis problemomis arba išmokti su jomis gyventi žmogus paprastai nepaliekamas vienas: jam padeda visa bendruomenė. Vis dėlto daugumai mūsų lieka paslaptis, kokia yra nuo įprastos aplinkos atsietųjų – laikinai įkalinimo įstaigose gyvenančiųjų – kasdienybė ir su kokiomis problemomis jie susiduria, grįždami į bendruomenę.

 

„Lietuvos Caritas“ jau daugiau nei 10 metų vykdo projektą „Kalinių ir buvusių nuteistųjų globa ir reintegracija“, kuriuo siekiama, kad teistieji per sielovadą, kryptingą ugdymą bei aplinkos veiksnius taptų savarankiškais pilnaverčiais piliečiais. „Pagrindinis mūsų darbo principas yra gerbti klientą, saugoti jo orumą ir padaryti viską, kad jis patikėtų mūsų gera valia ir noru jam padėti, pasirinktų krikščionišką gyvenimo būdą ir gyventų pajėgdamas pasirūpinti savimi ir teisėtais būdais užsidirbti pragyvenimui,“ – sako Vytautas Ilevičius, vadovaujantis projektui nuo 2003 metų.

 

 

Projekto pradžioje darbuotojų ir savanorių veiklos sfera buvo kiek siauresnė, nei dabar. Pirmasis tikslas buvo sielovadinė veikla, tačiau vėliau pamatyta, kad to nebepakanka – nuteistieji turėjo ir kitų – socialinių, buitinių ar kitokių – bėdų. „Asmens dokumentų tvarkymas, nakvynės, maisto, rūbų suradimas, kai kurios medicininės paslaugos, pagalba priklausomiems nuo alkoholio bei narkotikų, bei daugelis kitų buities dalykų,“ – projekto klientams darbuotojų teikiamas paslaugas vardija V. Ilevičius.

 

Reikšminga problema, į kurią dėmesį atkreipė „Caritas“ darbuotojai – kalėjimo sienų išskirtos šeimos. Tėvams ar motinoms atliekant bausmę, nepilnamečiai vaikai paliekami vieni namuose arba pas globėjus, o neretai – ir vaikų globos įstaigoms. Projekto darbuotojai šiuos vaikus vežė į pasimatymus pas kalinčius tėvus ar motinas, ten jie susitikdavo pasimatymų kambaryje, bendraudavo, vaišindavosi arbata bei saldumynais. „Dažnai mamos atnešdavo savo vaikams numezgusios kojinių, pirštinių, kepurių, šalikų ar kažką kito pagaminusios – tai buvo nuoširdaus džiaugsmo, šeimos artumo akimirkos,“ – prisimena V. Ilevičius. Iš viso buvo suorganizuota 30 susitikimų, skirtų atnaujinti nutrūkusius tėvų ir vaikų santykius.

 

Viena svarbiausių nuteistųjų problemų tapo tai, kad daugelis jų neturėjo gyvenamosios vietos, į kurią galėtų sugrįžti atlikę bausmę. Šiai problemai spręsti „Caritas“ darbuotojai įsteigė grįžusių iš įkalinimo vietų bendruomenę, kurioje galėjo gyventi žmonės, grįžę iš pataisos namų. Čia buvo rūpinamasi jų buitimi, tvarkomi asmens dokumentai, padedama ieškant darbo. Deja, dėl finansavimo stokos nuteistųjų reintegracijos programa buvo nutraukta 2007-aisiais, keičiant projekto pobūdį.

 

Reformuojant projektą, veiklos buvo perorientuotos į miestus, kuriuose yra pataisos namų: tai Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Marijampolė, Alytus bei Šiauliai. Kiekviename mieste buvo įdarbinta po socialinį darbuotoją, kuris dirbo su grįžusiais iš įkalinimo vietų, teikė jiems įvairias socialines paslaugas, taip pat lankė mieste esančius pataisos namus. Dar vėliau tiesioginis socialinis darbas su nuteistaisiais liko tik Kaune – veiklą kituose miestuose nutraukti privertė pasibaigęs finansavimas. „Kalėjimuose ir pataisos namuose, esančiuose Pravieniškėse, Alytuje, Marijampolėje, Kybartuose, Lukiškėse, Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune dar lankosi savanoriai,“ – teigia V. Ilevičius.

 

 

Klientai į projektą ateina įvairiai: vieni išgirsta apie pagalbą pataisos namuose, kiti iš likimo draugų, dar kiti per Pataisos inspekcijas. Kai kuriuos atsiunčia socialinę veiklą vykdančios įstaigos, nakvynės namai. Projekto darbuotojai nuolat palaiko ryšį su įkalinimo įstaigomis. Pagalba nuteistajam yra teikiama tol, kol pats klientas nustoja lankytis, supratęs, kad jam pagalba nebereikalinga – jokių pagalbos teikimo apribojimų laiko atžvilgiu nėra. Be klientams teikiamų socialinių paslaugų projekto darbuotojai taip pat organizuoja mokymus savanoriams, konferencijas, stovyklas kartu su socialiniais darbuotojais, klientais, savanoriais. Jų metu dalyvaujantieji ir dirbantieji projekte vieni iš kitų mokosi bendravimo, teigiamo elgesio, bendros maldos, bendruomeniškumo.

 

„Sunku būtų pasakyti, kiek klientų viso lankėsi ar gavo paslaugas per visą laikotarpį. Vidutiniškai per vienerius metus vyskupijose buvo apsilankę nuo 300 ir daugiau klientų. Pataisos namuose per savaitę užsiėmimus lankydavo apie 200 nuteistųjų,“ – skaičiuoja projekto vadovas. Jis džiaugiasi, kad tarp klientų ir Caritas darbuotojų vyrauja pasitikėjimas vieni kitais ir pavyksta išvengti konfliktų.

 

 

Įspūdingi ne tik projekte dalyvavusių nuteistųjų skaičiai: per visą projekto vykdymo laikotarpį jame darbavosi apie 400 savanorių, maždaug 35 dvasininkai (kunigai, vienuoliai). Etatinių darbuotojų projekte mažai, šiuo metu – vos keturi.  „Neseniai 5 pataisos namuose vykdėme krikščionišką Alfa kursą, kuriame apsilankė beveik 100 nuteistųjų,“ – prisimena V. Ilevičius. „Kursą vedė 55 savanoriai, dalyvavo 13 kunigų, kurie teikė sakramentus, vedė dvasinius pokalbius.“

 

 

„Lietuvos Caritas“ informacija

Caritas Lietuvoje 30 metų


Raskite mus!


Popiežiaus intencija rugsėjo mėnesiui

Naujienų archyvas

Video

Gerumas mus vienija!

Partneriai

 

 

 

Rėmėjai