Paaukok vaikams


Aukok Caritas







Kėdainiuose: Švenčiausios Trejybės atlaidai ir Carito veiklos 30-mečio minėjimas

Šv. Jurgio bažnyčios Carito šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius. Meldėmės dėkodami Dievui už suteiktas jėgas nuveikti tiems darbams, kuriuos karitietės nuveikė per 30 metų. Prašėme stiprybės ir sveikatos tęsti šiuos kilnius darbus su malda ir meile. Taip pat prašėme amžinosios ramybės anapilin iškeliavusioms Carito narėms.

Parapijos klebonas Artūras Stanevičius apžvelgė Kėdainių šv. kankinio Jurgio parapijos Carito veiklą nuo Atgimimo pradžios: „Nuo tada, kai Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje pradėjo veiklą Caritas organizacija, parapijiečiai čia randa ne vien dvasinę atgaivą, kuri prasideda šiltu rankos paspaudimu, šypsena, kvietimu dalyvauti renginiuose, bet ir humanitarinę paramą.

Įsimintina kėdainiškiams 1989-ųjų metų gegužės 24 diena. Tądien kunigas Juozapas Vaičeliūnas paskelbė apie atkuriamą Lietuvos Caritas organizaciją ir paprašė norinčių moterų dalyvauti šioje veikloje.

„Po Sumos likome 14 moterų, – pirmuosius žingsnius prisimena Malenija Pivorienė, ilgametė Caritas pirmininkė. – Patalpų nebuvo, glaudėmės zakristijos prieangyje ir klausėmės kunigo pasakojimo, kokiomis veiklomis užsiima organizacija. Mums patiko. Atrodė, galėsime daugeliui padėti. Susiskirstėme grupelėmis po keturias ir ėjome į kiekvieną kiemą – reikėjo sužinoti, kas kur gyvena, kam reikalinga pagalba, nes jokių sąrašų nebuvo. Sudarant sąrašus mums labai padėjo medicinos felčerė Valerija Kazakevičienė, ji turėjo žinių daugiau apie žmones – sergančius, vienišus, apie daugiavaikes mamas.“

„Atėjo tų metų Kūčios, – vėl pasakoja pirmininkė. – Pirmą kartą gyvenime Kėdainių vaikų namų langai buvo visiškai tamsūs: visos keturiolika moterų sutarėme, kad Kūčių vakarienės pasiimsime vaikus į namus, į šeimas, kad jie suprastų ir širdimi pajaustų, kas yra Šv. Kalėdos, kaip joms ruošiamasi, kaip elgiamasi prie stalo…“

Geri darbai, kaip sakoma, gimdo kitus gerus sumanymus. Netrukus Kėdainių karitietės pasirūpino vaikų krikštynomis. Pirmąjį sykį jų rūpesčiu ir pastangomis šv. Krikšto sakramentą gavo 50 jaunų žmonių. Pirmoji krikšto šventė buvo organizuota Juozo Paukštelio vidurinėje mokykloje. Šiandien jau pakrikštyta per 400 vaikų.

Mokyklose prasidėjo tikybos pamokos, o specialistų trūko, jų dar niekas neruošė. Vėl kreiptasi į Caritas moteris, galinčias padėti.

Kiekvieną sekmadienį Caritas moterys budėdavo, rinkdavo labdarą. Kai žmonės sunešdavo rūbus, vėliau juos atrinkdavo ir dalijo mamoms su vaikais.

Laikas nestovėjo vietoje, viskas kito, augo. Susikūrė Šeimos centras, kuriam pradėjo vadovauti Caritas organizacijoje išauginta Laima Širkienė, buvo įsteigta „Žuvusių karių mamų organizacija“.

„Darėme renginius, su programa „Svetimo skausmo nebūna“ važinėjome po rajono mokyklas, mokyklose kalbėdavome su mergaitėmis apie dorą, savigarbą, moralę. Turėjom balsingą ansamblį, kuris buvo kviečiamas į renginius ir niekada pakviestas neatsisakydavo koncertuoti,“ – vardija M. Pivorienė.

Pasak pirmininkės, per trisdešimt  veiklos metų išgyventa įvairių laikotarpių, tačiau visuomet svarbu buvo suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia. „Mes niekada nepasidavėme, net ir tais metais, kuomet mūsų bažnyčia buvo visiškai apleista, o pamaldos vykdavo tik kartą per savaitę,“ – teigia ponia Melanija.

Tuo laiku, kai dar neveikė socialinės rūpybos skyriai ar kiti humanitariniai centrai, Caritas veikloje dalyvaujančios moterys jautė nuolatinį poreikį padėti žmonėms, o ypač seniems, apleistiems, benamiams, ligotiems ar kaime gyvenantiems. Tuomet ir kilo mintis prie bažnyčios įkurti senelių prieglaudą. Sumanymą įgyvendinti pavyko 1996 metais. Karitiečių ir kun. Albino Graužinio pastangomis klebonijoje buvo įsteigti senelių namai.

„Norinčių apsigyventi radosi apie dvidešimt, o dviejuose kambarėliuose galėjome apgyventi tik šešias ar septynias moteris, bet ir tuo labai džiaugėmės,“ – pasakojo pirmininkė.

Rūpestis prieglaudoje gyvenančiomis močiutėmis tęsėsi šešerius metus, tačiau vieną dieną gražią veiklą nutraukė verslininko N. pažadai, jog jis suremontuosiąs kleboniją, o greta bažnyčios įkursiąs šarvojimo salę. Teko močiutėms ieškotis naujų namų – ir tai vienas skaudžiausių išgyvenimų Melanijos Pivorienės atsiminimuose.

„Labai liūdėjome, tačiau nieko negalėjome padaryti, – prisimena moteris ir patikina: – Man seni, ligoti žmonės ypač brangūs. Matau: eina jaunas žmogus, galva aukštyn, džiaugiasi jaunyste, o senelis – galvą nuleidęs, tarsi didžiulę naštą ar metų kaltę neštų… Tokį žmogų ypač svarbu palabinti, šilta šypsena sutikti. Taip ir darome: kiekvieną, tik įėjusį į bažnyčią, pasveikiname, paklausiame, kaip sekasi? Pasveikintas ir šypsena palydėtas žmogus laimingesnis nueina melstis. Meilės ir dėmesio žmogui niekada nėra per daug.“

Malenijos atmintyje visada gyvi jos protėviai – šviesios atminties senelis Konstantas ir tėveliai niekados neatsakė žmogui, paprašyti, kad ir gūdžiausią naktį, skubėdavo padėti, be jokio atlygio visą gyvenimą giedojo bažnyčios chore. Tokioje dvasioje išauginta Melanija, teigia, jog puiku būti reikalingu, dirbti su žmonėmis ir džiaugiasi, kad šiandien Kėdainių šv. Jurgio parapijos Caritas veikloje nuolatos aktyviai dalyvauja jau per 40 žmonių, iš jų – aštuonios šeimos.

„Jau septyneri metai, kai mūsų klebonas Artūras Stanevičius aukoja šv. Mišias Kėdainių centrinės ligoninės skyriuose. Caritas moterys čia – pirmosios pagalbininkės. Paruošia viską liturgijai, padeda seselėms atvesti sunkiau vaikštančius ligonius, dalina šventus paveikslėlius ir kartu meldžiasi. Tai neįkainuojama dovana sergantiems, ypač atjautos ir palaikymo reikalingiems žmonėms. Emocijos užplūsta, ištrykšta gerumo ašaros, kai kunigas visiems ir kiekvienam atskirai palinki nepasiduoti, įkvepia tikėjimo dvasios,“ – sakė Caritas vadovė.

Viena iš pagrindinių Caritas organizacijos misijų – nešti šviesą ir tikėjimą. Tas pasiekiama įvairiomis veiklomis. Graži tradicija prieš keletą metų – Rožyno maldų kelionė per šeimas.

„Visą spalio mėnesį šešių metrų ilgio iš medžio karolių padarytas rožynas keliavo per parapiją, o per Visus Šventuosius, jis nešamas procesijos priekyje einant į kapines, kur prie Tremtinių kryžiaus aukojamos šv. Mišios ir jose gali dalyvauti kiekvienas, aplankęs artimųjų kapus ar nesuspėjęs pabūti bažnyčioje,“ – pasakojo ponia Malenija.

Kėdainiuose vienas iš įspūdingiausių renginių – Kryžiaus kelias. Dažnas, apsilankęs Didžiojo penktadienio dieną Kėdainiuose, pasijus nelyginant Romoje. Keliaujanti procesija atkartoja Kristaus kančios kelią, sustodama pasimelsti kiekvienoje stotelėje. Šiame renginyje dalyvauja aukščiausi miesto valdžios vyrai, garbūs svečiai. Kryžių patikima nešti Kėdainių merui, vėliau jį perima seniūnai, dar vėliau – atstovai iš įvairių profesinių sluoksnių: gydytojai, pedagogai, tarnautojai, parapijiečiai…

„Šv. Jurgio parapijoje daugybė gražių švenčių, – džiaugiasi M. Pivorienė. – Sulaukę Prisikėlimo, pasigaminę lovelius, prisidėję krepšius skanumynų ir margučių Caritas organizacijos nariai aplanko ne vieną darželį, nešdamos „Velykų bobutės“ dovanas. Įvairūs renginiai vyksta vasarą, rudenį, o žiemą tikrai įsimintina didelė Advento vainikų paroda bažnyčioje. Sena tradicija – švenčiant šv. Kalėdas nepalikti užmarštyje nė vieno. Štai jau tradicija tapo šv. Kūčių vakarienė, kurią Caritas moterys paruošia Nakvynės namuose gyvenantiems ir vargingiausiems parapijiečiams. Pirmąją Kalėdų dieną parapijiečiai sveikina vieni kitus, o antrąją sukviečiami vaikai, pas kuriuos po Šventųjų Mišių atkeliauja Kalėdų Senelis.“

„Einame giedodamos, nešinos dovanomis, sveikinimais ir linkėjimais. Trijų Karalių dieną mes nešame aplinkiniams tikėjimą ir šviesą, – šypsojosi Malenija Pivorienė. Moteris įsitikinusi, jog tik galėdama padėti kitam, gali jaustis laimingu ir reikalingu žmogumi. „Viena būčiau kaip be rankų…“ Taip sako ponia Malenija, nieku gyvu nenorinti pripažinti savųjų nuopelnų.

Kad gana sunkiame savanorystės darbe reikia bendraminčių, niekam ne paslaptis. Kėdainiuose jų tikrai pakanka – visos moterys aktyviai dalyvauja veikloje.

Daug metų pagrindinės M. Pivorienės talkininkės yra Laimutė Misevičienė, Jadvyga Staniulienė, Janina Šikšnienė, nepaprastai padeda sutuoktiniai Antanina ir Kęstutis Mugai, savuoju automobiliu vežantys Caritas komandą į atokiausias vietoves.

Pirmininkė pasidžiaugė, kad parapija turi net tris maldos grupes – „Gyvojo rožyno“, kuriam vadovauja Onutė Rumbienė, ir „Dievo gailestingumo vainikėlio“, kurio širdis ir siela – Ada Dovidavičienė. Kasdien Šventosiose Mišiose Laima Misevičiene  vadovauja „Rytmečio, tekančios Saulės - Viešpaties Jėzaus Kristaus chorui’’.

Labai svarbia M. Pivorienė vadina ir Socialinių reikalų grupę, kuriai visą energiją atiduoda Valė Kazakevičienė. Padedama visiems, kam reikia humanitarinės pagalbos, tačiau ypač globojamos daugiavaikės šeimos – tiek mieste, tiek ir kaime, taip pat – Kėdainių nakvynės namai, kuriuose gyvena 32 žmonės.

Be kasdienių įsipareigojimų, kasmet vykdoma akcija „Gerumas mus vienija“. Per ją išdalinama maisto produktų bei rūbų daugiau nei dviem šimtam žmonių.

„O kur dar Europos Sąjungos parama? Juk ją taip pat dalija karitietės – per 7 tonas produktų moterys turi savo rankomis išskirstyti!“ – didžiuojasi Caritas aktyvu ponia Malenija.’’

Parapijos klebonas Artūras Stanevičius paaukojęs Šventąsias Mišias už parapijos gyvus ir mirusius karitiečius ir jų vadovę Maleniją Pivorienę, kiekvienam Kėdainių šv. Jurgio parapijos karitiečiui padovanojo parapijos maišelį, kuriame buvo įdėta Šventojo Tėvo popiežiaus Pranciškaus knygą „Pergalingos meilės šventimas’’.

Karitietėms ir susirinkusiems svečiams skambias dainas dovanojo Kėdainių Kultūros centro kolektyvas „Jorija’’ vadovaujamas Reginos Lukminienės.

Šv. Mišiose dalyvavo ir karitietes sveikino rajono meras Valentinas Tamulis, kuris pastebėjo, kad šiandien po Šventųjų Mišių silpnai pasijutusiam žmogui į pagalbą pirmoji suskubo karitietė. Sveikinti atvyko Kauno Carito atkuriamosios grupės iniciatorė Onutė Virbašiūtė, kuri atvežė ir Kauno arkivyskupijos Carito direktoriaus Arūno Kučiko sveikinimą.

Sveikino Kėdainių dekanato Caritas vadovė Regina Zacharevičienė, Labūnavos parapijos Caritas vadovė Regina Plančiūnienė, Kėdainių rajono Policijos komisariato pareigūnės, Marijos legionierės, Sumos Didžiojo choro giesmininkai, svečiai.

Parapijos katechetė Genovaitė Matusevičienė visos Kėdainių šv. Jurgio parapijos vardu sveikindama džiaugėsi, kad mūsų bažnyčios karitiečiai yra ir aktyvūs patarnautojai, ir giesmininkai, ir Rožyno kalbėtojai ir Marijos legiono maldininkai… Katechetė linkėjo, kad kiekvienas karitietis, prabudęs ryte besimelsdamas už save ir savo brangius artimuosius, visuomet maldelę sukalbėtų ir už savo bažnyčios Caritą. Sukalbėtų ta intencija, kad Caritas, kuris atkurtas prieš trisdešimt metų, su Dievo pagalba gyvuotų mūsų Kėdainių šv. kankinio Jurgio bažnyčioje visada.

Klebono Artūro Stanevičiaus dovaną karitiečių Agapei – įspūdingo dydžio šakotį pripildytą saldžiųjų gėrybių, įteikė zakristijonas Albinas Šniurevičius.

Kėdainių šv. Kankinio Jurgio bažnyčioje 1989 metais atkurtas Caritas. Nuo tada, tiek pat metų, Kėdainių šv. kankinio Jurgio bažnyčios Caritui vadovauja Melanija Pivorienė. Ji yra apdovanota aukščiausiu Kauno arkivyskupijos įvertinimu - Šiluvos Švč. Mergelės Marijos medaliu. Kėdainių rajono savivaldybė 2012 metais Melanijai Pivorienei suteikė metų Altruistės vardą.

Šventėje pasveikintos ir ilgametės darbščiosios caritietės Janina Meškauskienė bei Zita Vozgirdienė, kurioms gėles įteikė Marijos legiono legionierės ir Kėdainių krašto literatės.

Kėdinių šv. kankinio Jurgio bažnyčios Sumos didysis choras ir visi susirinkusieji caritietėms sugiedojo „Ilgiausių metų".

Parapijos namuose skambėjo dainos ir muzika. Agapėje Bendruomenė dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais. Koncertavo atlikėjai Albertas Ramanuskas ir Danguolė Barauskienė.

https://kedainiusvjurgiobaznycia.lt/informacija/naujienu-archyvas-8/lt/2019-06-16-svenciausios-trejybes-atlaidai-ir-carito-veiklos-30-mecio-minejimas-529.html

2019-06-16

Caritas Lietuvoje 30 metų


Raskite mus!


Popiežiaus intencija gruodžio mėnesiui

Naujienų archyvas

Video

Gerumas mus vienija!

Partneriai

 

 

 

Rėmėjai