Užsimojęs parengti puse tūkstančio savanorių darbui su atskirties žmonėmis, Lietuvos Caritas prisipažįsta susidūręs su problema - norinčiųjų savanoriauti stygiumi.
Lietuvos Caritas parengė bei vykdo projektą, kurio tikslas – paruošti 510 savanorių darbui su senais žmonėmis bei tėvų dėmesio stokojančiais vaikais. Savanoriauti kviečiami jauni, darbo neturintys žmonės. Nepaisant to, kad panorusieji būti savanoriais gauna ne tik teorinių žinių, įgyja praktinių įgūdžių, savanorystės dienomis pamaitinami, jiems apmokama kelionė į darbo vietą, ši veikla tarp jaunų žmonių kol kas nepopuliari. „Deja, laukinio kapitalizmo laikus išgyvenanti mūsų visuomenė, kurioje žmogus – ne vertybė, o vien darbo priemonė, nėra palanki savanoriams. Lietuvoje, kur skiepijama pažiūra, kad žmogus turi gauti viską ir greitai, savanorystė neretai būna net pašiepiama“, - LŽ teigė Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė. Vis dėlto, anot jos, savanorystė žmogui suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo savigarbą, kuria bendruomenę.
Savanoriai vis dar laukiami
Laimėjęs daugiau nei 166 tūkst. eurų Europos socialinio fondo lėšų, Lietuvos Caritas dešimtyje Lietuvos vietovių savanorystei ėmėsi rengti 14-29 metų jaunuolius. Projekto tikslas – užimti, su savanorystės idėjomis supažinti bei į šį darbą įtraukti 510 jaunų žmonių. Projektas jau įsibėgėjęs, tačiau Lietuvos Caritas vis dar laukia ir priima norinčiuosius būti savanoriais. Laukiama tų jaunų žmonių, kurie neturi darbo. O tam, kad turėtų už ką atvykti, jiems apmokama kelionė, atvykusieji būna pamaitinami arba gauna maisto paketus. Deja, pastebima neigiama tendencija, jog ir esant itin dideliam jaunimo nedarbui, daugeliui jaunų žmonių vis dar nesiveržia būti savanoriais. „Man apmaudu, kad ir visa mūsų visuomenė yra nusiteikusi prieš savanorius. Daugeliui žmonių suvokiamas vien darbas už atlygį, o tai, kad gali būti dirbama iš idėjos, tam, kad padėtum kitam ir taip realizuotum save, suprantama toli gražu ne visiems“, - sakė J.Matikovienė.
Socialinio darbo žinovė J.Matikovienė pabrėžė, jog ir Vakarų Europoje, ir JAV savanorystė skatinama nuo jaunų dienų, baigusiesiems mokyklas taip pat siūloma iš pradžių savanoriauti, per tai pažinti ir gyvenimą, ir save, ir tik po to pradėti mokytis aukštosiose mokyklose. Lietuvoje priešingai - jaunuoliai iš pradžių skatinamas įsigyti diplomą, o jį turintiesiems lyg ir nebesolidu savanoriauti, tad imama ieškoti darbo už atlyginimą, o jo negavus vykstama į užsienį užsidirbti dažniausiai dirbant sunkiausią darbą. „Mes, Lietuvos Caritas, siūlome savanorystę - darbą su ypač pažeidžiamais žmonėmis – mūsų organizacijos globojamais senukais ir vaikais, lankančius Carito dienos centrus. Dirbdami su jais savanoriai turi galimybę daug geriau pažinti ir save, ir patį gyvenimą“, - pabrėžė J.Matikovienė.
Savanorystė – turtas
Lietuvos Carito atstovė Šiauliuose Laura Pasavodskytė teigė, kad šiame mieste norinčių savanoriauti jaunuolių nebuvo lengva rasti. Savanoriauti panoro 28 jauni žmonės. Vaikinai iš savanoriškos veiklos pasitraukė vos išklausę kursus apie savanorystę, o dirbti praktinio darbo liko vien merginos ir jaunos moterys. „Savanorės merginos lanko senukus, kalbasi su jais, išsiveda pasivaikščioti“, - tvirtino L. Pasavodskytė. Ji pabrėžė, kad nė viena savanorė nepasakė, jog jai bendrauti su garbaus amžiaus žmonėmis būtų sunku ar neįdomu. Priešingai, visos jos tvirtino pasisėmusios nemažai patirties ir visiškai kitaip pažvelgusios į gyvenimą ir į savo galimybes. „Turiu pasakyti, kad kelios mūsų savanorės jau susidaro nuolatinį darbą. Beje, joms padėjo tai, kad jau turėjo savanoriško darbo praktikos Carite“, - pabrėžė L. Pasavodskytė.
Pasvalyje dirbanti Lietuvos Carito atstovė Jurgita Venckienė teigė, kad visame Pasvalio rajone atsirado 20 savanoriauti panorusių žmonių, tarp jų buvo jaunų mamų, kurių vaikai lanko Carito dienos centrą ir kurios, atėjusios drauge su savo mažyliais, padėdavo kitiems vaikams ruošti pamokas, užimdavo juos. „Vaikų dienos centre veikla labai intensyvi, tad savanorių visuomet reikia“, - tvirtino J. Venckienė.
Ji pabrėžė, kad savanorių, kurių prisikviesti ne taip lengva, itin reikės vasarą, kai bus rengiamos vaikų vasaros stovyklos. Pasvalyje Carito į savanorystę įtraukta Lina Tupytė neslėpė susidūrusi su žmonių nesupratimu, šie klausė, kodėl ji, diplomuota socialinė darbuotoja, dirba ne už pinigus, o savanoriauja. „Aš jiems atsakydavau, kad už televizoriaus žiūrėjimą taip pat niekas nemoka, o man maloniau pačiai dirbti ir bendrauti nei žiūrėti kaip tai daro televizijos laidų herojai“, - teigė L. Tupytė. Ji patikino, kad savanorystės principu dirbdama socialinį darbą ji pajuto, kaip labai jis skiriasi nuo žinių, įgytų aukštojoje mokykloje. „Savanorystė mane labai praturtino“, - tvirtino Lietuvos Carito savanorė.
Publikuota: Lietuvos žinios, http://lzinios.lt/lzinios/