Kaip ir kasmet prieš baigiamąjį Carito globėjo pal. Jurgio Matulaičio atlaidų Marijampolėje sekmadienį, liepos 15-ąją Carito bendruomenės ir maldininkai būrėsi į Artimo meilės liudytojų dieną. Tradiciškai visi ėjo į piligriminę kelionę iš palaimintojo gimtinės Lūginės kaime iki Marijampolės.
Teologas, profesorius, vargšų gynėjas. „Tikrai šventas vyras“, – taip apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį sakė popiežius. Nepaisydamas kaulų tuberkuliozės, kuri užklupo 15-os, Lietuvos „Carito“ globėjas ne tik darė didžiulę įtaką savo laiko žmonėms, bet ir, tikime, šiandien mus stiprina.
Atlaiduose minėdami 125-ąsias pal. Jurgio kunigystės šventimų metines, nuolankiai prašome jo užtarimo, kreipdamiesi žodžiais: pašaukimų ugdytojau, melski už mus.
Vilkaviškio vyskupijos nuotr.Suprasti ir atjausti
Norėdami geriau pažinti Bažnyčią, turime išmokti skaityti laiko ženklus. Pal. Jurgio žodžiais, „pažinti savo gadynę, suprasti ir atjausti savo laikų žmones su jų norais, troškimais, siekimais ir tikslais“.
Dvasinis tvirtumas bei ramybė padėjo vyskupui būti „tėvu ir vadu šioje vargingoje dvasinėje kelionėje“, kaip pal. J. Matulaitis sakė savo ingreso kalboje.
Būdamas Vilniaus vyskupu jis gerai suprato, kad ekonominės, moralinės ir tautinės suirutės metu svarbu žadinti žmonių sąmoningumą, idant jie gyvenimo pamatus klotų ant tvirtos uolos, o ne smėlio. Savo bendradarbius pal. J. Matulaitis ragino „visur Kristų įnešti, viską Kristuje atnaujinti ir atgaivinti, viską dėl Kristaus apimti, viską prie Kristaus patraukti“.
.png)
Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje
1988 m. rugpjūčio 26 d. moterų iniciatyvinė grupė, vadovaujama ses. Albinos Pajarskaitės, pasirašė Katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ įkūrimo aktą ir šio sambūrio globėju pasirinko palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Kodėl palaimintąjį Jurgį?
„Jis – Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje, jis – labiausiai karitietis. Tik palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu buvo atkurtas „Caritas“ Lietuvoje“, – įsitikinusi ses. Albina Pajarskaitė.
Pal. J. Matulaičio globojamas „Caritas“ išaugo į vieną didžiausių organizacijų šalyje. Vien per praėjusius metus „Carito“ pagalbos sulaukė apie 40 tūkst. žmonių. Bendruomenė vienijo apie 270 „Carito“ darbuotojų ir beveik 4 tūkst. savanorių.
„Caritas“ Lietuvoje sukūrė vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą. Kaip akcentavo pal. J. Matulaitis, nepaisant tautybės, religijos ar kitų skirtumų, atsiliepiama į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Stokojantieji aprūpinami maistu, drabužiais, kitais daiktais, padedama patiriantiesiems benamystę, smurtą, priklausomybes. „Carito“ jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama integruotis į visuomenę.
Teologas, profesorius, diplomatas
Jurgis Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime, 5 km į šiaurę nuo Marijampolės, ūkininkų šeimoje. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje. Nuo 15-os sirgo kaulų tuberkulioze, tad 1889 m. išvykęs į Lenkiją ir pas pusbrolį gyvendamas Kelcuose dvejus metus mokėsi privačiai. Gimnazijos baigiamuosius egzaminus išlaikė eksternu.
1891 m. įstojo į Kelcų kunigų seminariją. Caro valdžiai 1893 m. šią seminariją uždarius, toliau studijavo Varšuvos seminarijoje. 1895 m. ją baigė geriausiais pažymiais ir buvo rekomenduotas į Petrapilio dvasinę akademiją, kur pelnė aukso medalį ir įgijo magistro laipsnį.
1898 m. Petrapilyje įšventintas kunigu, po metų išvyko studijuoti į Fribūrą Šveicarijoje. 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją ir įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Dėl ligos paūmėjimo, grėsusio kojos amputacija ar net mirtimi, pal. J. Matulaitis 1904 m. turėjo nutraukti darbą Kelcų kunigų seminarijoje, kurioje dėstytojavo nuo 1891-ųjų. Jau sveikdamas jis prisiėmė kapeliono pareigas mergaičių amatų mokykloje, nes tai derėjo su seserų jam tuo metu teikiama globa ir slauga. Įsitraukė į plačią krikščionišką socialinę veiklą, organizavo darbininkus, steigė vaikų prieglaudas, padėjo vargšams.
1907–1911 m. dėstė Petrapilio dvasinėje akademijoje. Profesoriaudamas apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti merdinčią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio įžadus. 1911 m. tapo marijonų vienuolijos generolu. 1914–1918 m. gyvendamas Varšuvoje įsteigė vienuolyną Bielianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats rinko jai aukas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją.
.jpg)
Vilniaus arkivyskupijos Carito nuotr.1918 m. gruodžio 1 d. konsekruojamas vyskupu ir paskiriamas vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus, sykiu vadovaudamas marijonams. 1924 m. įsteigė Jėzaus Eucharistijoje tarnaičių seserų kongregaciją.
1925 m. atsisakė Vilniaus vyskupo pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu bei Lietuvos apaštališkuoju vizitatoriumi. Daug prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu pagerinimo, bažnytinės Lietuvos provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo.
Mirė Kaune 1927 m. sausio 27 d. Jau per arkivyskupo J. Matulaičio laidotuves Kaune kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas prabilo apie jį kaip apie šventąjį. Tikrai šventu vyru Jurgį Matulaitį pavadino popiežius Pijus XI.
Garsas apie J. Matulaičio šventumą dar labiau pasklido jo kūną 1934 m. spalio 24 d. perkėlus iš Kauno arkikatedros kriptos į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio) koplyčią. Šioje bažnyčioje sarkofagui su Jurgio Matulaičio palaikais tapus lengviau prieinamam, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą. Ant sarkofago daugėjo raštelių su padėkomis už gautąsias malones.
Palaimintuoju paskelbė Jonas Paulius II
Pal. J. Matulaičio beatifikacijos byla pradėta 1953 m. Romos vyskupijoje. Iki 1978 m. gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus nuo įvairių ligų. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II įvertino Dievo tarno Jurgio Matulaičio dorybes kaip tikrai labai didvyriškas ir suteikė jam garbingojo Dievo tarno titulą. 1987 m. Jurgis Matulaitis paskelbtas palaimintuoju.
Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos šv. Mišių homilijoje citavo Evangeliją pagal Matą: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.“
Pasak Šventojo Tėvo, tai pati geriausia ir tiksliausia pal. Jurgio gyvenimo ir veiklos santrauka: „Visus 56 savo gyvenimo metus jis stengėsi būti vertas Kristaus. Tai liudija jo darbai ir žodžiai, visa jo ganytojiška tarnystė. Negailėjo savęs, nesiekė išsaugoti savo gyvenimo. Daugelį kartų buvo pasirengęs jį prarasti. Kaip tik todėl atrado tokią gyvenimo pilnatvę, kokią žmogus tegali atrasti Kristuje.“
Carito diena ir piligrimystė pal. Jurgio atlaiduose
Carito diena Palaimintojo Jurgio atlaiduose Marijampolėje minima liepos mėnesį. Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos sesers Viktorijos Plečkaitytės, atlaidai visuomet vyksta tą savaitę, kurioje yra liepos 12 d., o „Carito“ diena yra šeštadienis prieš baigiamąjį atlaidų sekmadienį. Jos dalimi tapo pėsčiųjų piligrimystė iš Lūginės į Marijampolę.
Vilniaus arkivyskupijos Carito nuotr.Maldininkai laukiami Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo Jurgio žemiškieji palaikai – relikvijos, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje, jo gimtinėje Lūginės kaime.
Ekskursijos palaimintojo pėdomis rengiamos ne tik Marijampolėje. Maldininkai laukiami ir Vilniaus arkikatedroje, kurios vienoje iš koplyčių saugoma palaimintojo Jurgio I laipsnio relikvija.
Vilniaus piligrimų centras parengęs ekskursijas palaimintojo Jurgio pėdomis po Vilnių, piligrimystės vyksta ir Kauno arkikatedroje bei Kauno marijonų vienuolyne prie Šv. Gertrūdos bažnyčios.
Lietuvos Carito informacija