Lietuvos advokatūros bendruomenė dovanoja savo teisines žinias nepasiturintiems ir nusikaltimų aukoms ir kviečia į nemokamas (pro bono) konsultacijas su teisės srities profesionalais. Ši gerumo akcija truks dvi savaites - lapkričio paskutinę ir gruodžio pirmą savaitę, bendradarbiaujant su Lietuvos Caritas ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI).

Vargstančiųjų dieną Malda už Tėvynę Lietuvą baigėsi visą savaitę Vilniuje vykęAušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai, kurių viena iš dienų, tradiciškai, buvo skiriama karitatyvinėms tarnystėms bažnyčioje. Pagrindinės atlaidų dienos Šv. Mišių įrašą pridedame, na o mes dalijamės Vilniaus arkivyskupijos Carito kapeliono, mons. Žydrūno Vabuolo homilija, pasakyta penktadienio vakarą drauge meldžiantis karitiečiams, pagalbą gaunantiems žmonėms ir visai tikinčiųju bendruomenei, pašauiktai būti Caritu ir telktis gailestingumo darbams.

Širdis gali tapti namais. Bei jeigu į ją nepakviečiame, visi patiria benamystę. Taip į žmones, kurie gyvena gatvėje ar vedini vienišumo atveria dienos centro „Ateik“ duris, kreipėsi Carito Lietuvoje globėjas, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pabrėždamas, kad širdies namai – nuostabiausia bendrystės dovana vieni kitiems. Pasitinkant Pasaulinę vargstančiųjų dieną Kauno arkivyskupijos Carito centro 10-ąjį gimtadienį šventė ir apie jį svajojusieji, ir prisidedantys prie saugios, priimančios, ne vertinančios, o padedančios aplinkos žmonėms, patiriantiems sunkiausias vargo formas.

Jaunasis Caritas – tai priėmimas, kantrybė, supratingumas, pagalba, drąsa, išklausymas, patriotiškumas, vienybė, rūpestingumas, mandagumas, optimizmas, empatija, šiluma, atsakomybė, tolerancija, meilė, pakanta ir NORAS VEIKTI! Tad veikime – kviečiame registruotis į antrą kartą Lietuvos istorijoje rengiamą Jaunojo Carito sąskrydį iki lapkričio 30 d. imtinai.

Minėdama veiklos 15 metų sukaktį, priklausomų asmenų bendruomenė „Aš Esu“ lapkričio 10 d. nuo 15 val. Vilniaus Žvėryno parapijos bažnyčioje visus kvies įkvėpti šventinės bendrystės. „Tai proga sustoti ir pažiūrėti, kaip aukštai užlipome. Pradėjome tik dviese, o šiandien mūsų dvylika, su kuriais nebijočiau eiti iki pat pasaulio krašto. Ypatinga dovana matyti Dievo siunčiamus žmones, kurie nebijo įsipareigoti, nepaisant neapibrėžtumų ir kylančių sunkumų“, – mintimis apie nueitą kelią dalijasi bendruomenės „Aš Esu“ vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas.

Uždegame žvakutę ir maldoje prisimename mirusius Caritas bendradarbius ir savanorius, kurie savo kasdieniu gyvenimu paliudijo Dievo meilę vargstantiems.

Pokalbių, diskusijų ir jautrių karitietiškų istorijų rugsėjo ir spalio žiniasklaidoje užderėjo kaip grybų po dosnaus rudeninio lietaus. Gali būti, kad ne viską ir patys spėjame užmatyti. Todėl rašykite mums ir siųskite nuorodas komunikacija@caritas.lt, ypač iš regioninių žiniasklaidos priemonių. Papildysime!

Spalį žurnalui „Artuma“ minint 35-ąsias įkūrimo metines, į mėnraščio skaitytojus, bendradarbius, platintojus bei rėmėjus kreipėsi žurnalo steigėjai – Lietuvos Carito vadovai, kviesdami ir toliau palaikyti žurnalą „Artuma“, nepaisant kilusių aštrių diskusijų dėl žodžio laisvės ribų. Jeigu katalikiškas leidinys ir toliau pasieks ieškančiuosius žmonių bei Dievo artumos, tai bus ne tik geriausia dovana 35 metų sukaktį mininčiai „Artumai“, bet ir pagarbos bei padėkos ženklas daugybei per šį laiką prie žurnalo gimimo, kūrimo, leidybos, finansavimo bei platinimo prisidėjusių žmonių – šviesiausių protų bei atvirų, dosnių širdžių.

Nuo gaisro nukentėjusiai gausiai šeimai iš Šilalės rajono aukotojų lėšomis nupirktas namas tame pačiame Didkiemio kaime. Kaip patvirtino Šilalės kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja Angelė Paulienė, Rasa ir Alginantas pirmadienį tapo tikraisiais namo šeimininkais.

Kiekvienais metais vien Europos Sąjungoje (ES) registruojama per 7 tūkst. prekybos žmonėmis aukų, – skelbia Europos Parlamentas (EP). Tačiau realūs skaičiai, tikėtina, daug didesni ir dėl masinės migracijos –  augo. Dėl skurdo, prievartos ir diskriminacijos asmenys tampa pažeidžiami ir patenka į išnaudojimo spąstus. Deja, bet didelė dalis aukų lieka neįvardytos. Dauguma jų yra moterys ir mergaitės, tačiau dėl prievartinio darbo auga ir vyrų-aukų skaičius.

2027-uosius skelbdamas Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato metais, Lietuvos Seimas pabrėžė, jog arkivyskupas Jurgis Matulaitis ne tik reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir visuomenės raidos pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką Bažnyčios gyvenime, tarnaudamas įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų bendruomenėms ir skleisdamas socialinio teisingumo idėjas.

Kiekvienas savo aplinkoje žinome žmonių, kurie taupo pinigus kelionėms, atostogoms, naujiems pirkiniams, vaikų mokslui ir kitiems poreikiams. O ar pažįstame taupančiųjų maisto sąskaita? Ypač atėjus šildymo sezonui.

Kylant bendram pragyvenimo lygiui alkstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Kaip parodė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausa, Lietuvoje maisto trūksta kas septintam. Praėjusiais metais trūko kas devintam. Prasidėjus šildymo sezonui Caritas sulaukia vis daugiau paramos maistu prašymų, todėl pirmą kartą visoje šalyje skelbia iniciatyvą „Dosnumo krepšelis“.

Geros valios žmonių dėka nuo gaisro nukentėjusi daugiavaikė šeima turės naujus namus tame pačiame Didkiemio kaimo Šilalės rajone. „Tikėjome mūsų žmonių solidarumu ir kad su geradarių pagalba nelaimės ištikta šeima vėl galės gyventi kartu su 4 mokyklinio amžiaus vaikais, kuriuos po nelaimės priglaudė giminės, ir gyventi ūkiškai, augindami gyvulius, savas daržoves, kaip visada norėjo“, – aukojusiems dėkoja Lietuvos Carito vadovė Deimantė Bukeikaitė.

Mieli socialiniai darbuotojai, dėkojame Jums, kad savo širdies šiluma, žiniomis ir patirtimi dalijatės su žmonėmis, kuriems vienu ar kitu gyvenimo etapu prireikia pagalbos. Teužtaria Jus šv. Vincentas Paulietis, dar XVI a. raginęs žmones nenusigręžti nuo vargstančių ir įkvėpęs gerumo darbams daugybę žmonių. „Mums ypač didelis džiaugsmas ir pasididžiavimas sveikinti socialinius darbuotojus rugsėjo 26-ąją visoje Lietuvoje minint profesinę šventę. Jūs – Carito jėga ir gyvybė!“ – socialinius darbuotojus, kurių išties daug darbuojasi Carito organizacijoje, sveikino ir pati šias studijas baigusi Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Su sese tyrinėdamos Švedijos miestus neaplenkiame „pavojingųjų“ rajonų. „Svetimųjų getuose“, kur „net policija nevažiuoja“, turime asmens sargybinius – 5 mūsų vaikus. Pakeliui į liūdnai pagarsėjusį Malmės Rosengård kvartalą stebime, kaip palei bėgius musulmonės močiutės sodina daržus. Sienas pranokstanti logika: ką pasėsi, tą pjausi.

Trūksta tiek nedaug – tik 7,8 tūkst. eurų – ir gaisro ištiktai šeimai galėsime padėti nusipirkti namus tame pačiame Didkiemio kaime Šilalės rajone! Praėjusį pirmadienį kuo plačiausiai paskelbę apie renkamą paramą keturis vaikus auginančiai Rasos ir Alginanto šeimai, jau surinkome du trečdalius namo pirkimui reikiamos sumos. Dėkojame visiems 345 aukotojams, pervedusiems paramą. Per saugaus aukojimo portalą aukok.lt jūsų visų dėka iki šio ryto buvo surinkta 16 748 eurai paramos! Tikslas - 24 610 eurų.

Namai, kur širdis, – tad padėkime gaisro ištiktai gausiai Rasos ir Alginanto šeimai vėl turėti namus tame pačiame Didkiemio kaime Šilalės rajone. 26 tūkst. eurų už mūrinuką su ūkiniais pastatais 4 mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems žmonėms  – dideli pinigai. Tačiau, kaip sakė Šilalės kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja Angelė Paulienė, jie tikrai labai darbštūs. Ir jeigu geros valios žmonės susitelks padėdami nusipirkti namus, gyvendami ūkiškai padegėliai netruks atsistoti ant kojų.

Pirmųjų rugsėjo rašinėlių ir piešinių temos – apie pralėkusią vasarą, taigi ir mes apžvelgiame, kaip sekėsi derinti darbą ir poilsį. Pristatome Carito reportažus, komentarus ir pokalbius birželio, liepos, rugpjūčio žiniasklaidoje.

Kokia mūsų laikysena ir atsakas karo Ukrainoje, su kuriuo apsiprantame, akivaizdoje? Apie tai rugpjūčio 20 d. nuo 14.30 val. turėsime retą progą pasikalbėti su Šventojo Sosto atstovu Kyjive arkivysk. Visvaldu Kulboku – ypač gerbiamu Ukrainos žmonių, kaip nepalikusiu Kyjivo didžiausio pavojaus mėnesiais, o šiuo metu ypatingą dėmesį skiriančiu belaisvių grąžinimui namo. Nuotoliniame Carito renginyje antrosios kelionės į Ukrainą įspūdžiais dalinsis Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, darbuotojos Edita Ūsienė ir Ieva Urbonaitė, Panevėžio vyskupijos Carito vadovė Roberta Daubaraitė bei Kauno arkivyskupijos Carito kapelionas kun. Mantas Šideikis. Renginio įrašo nuoroda rasite tekste.

Jaunieji Carito savanoriai pakvietė senjorus sudalyvauti eksperimente: pamatuoti, kiek miestai draugiški senjorams ir ko trūksta, kad galėtume sakyti, jog tikrai gerbiame kiekvieną. Užduotis vyresnio amžiaus žmonėms – savu tempu pereiti per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui. Jaunimui – laikmačiu fiksuoti, ar užtenka laiko sėkmingai pasiekti kitą gatvės pusę ir jeigu ne – kiek trūksta. Eksperimento esmė – „pasimatuoti“ vyresnio žmogaus batus.

Sudėtingas senėjimo menas – iš atsakomybės muštro pereiti į gyvenimo vaisių skanavimą, – sako kun. Ričardas Doveika. Ir kiekvienam seneliui tenka ta didžioji užduotis suprasti: aš liudiju, aš pasakau, bet neturiu teisės spekuliuoti savo senatve ar sukaupta patirtimi. Negaliu statyti visų ant blakstienų. „Šiandieniniai mes – rytojaus seneliai. Galbūt būsime ypatingai laisvi ir orientuoti į savo teises, galbūt mūsų kartai bus lengviau išeiti gyventi į senelių namus atskirai nuo vaikų. Tačiau neabejoju, kad su visais savos kartos pliusais ir minusais mes tikrai būsime didelis galvos skausmas savo vaikams, kurie turės mus karšinti ir prižiūrėti“, – neabejoja kun. R. Doveika, kurį, pasitinkant Pasaulinę senelių dieną, kalbina Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė.

Antras pagal žinomumą senelis parašė nuostabų laišką savo bendraamžiams, jautriai kreipdamasis į kiekvieną ir mus visus, dažnai ar rečiau aplankančius senelius. Nuo pat atsikūrimo prieš 35 metus Caritas Lietuvoje ypatingą dėmesį skiria vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vienišiems, turintiems sveikatos problemų ar patiriantiems kitų iššūkių. Todėl, pasitikdami Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną, kurią jau ketvirtą kartą minėsime liepos 28-ąją, kviečiame parodyti artumą savo šeimų vyresniesiems, pirmiesiems karitiečiams, pažįstamiems ar vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip ir kasmet per Carito Lietuvoje globėjo pal. Jurgio Matulaičio atlaidus, maldininkai iš visos Lietuvoje rinkosi Marijampolėje. Susitikti. Atnaujinti ryšį. Susipažinti. Pabūti kartu. Melstis. Dėkoti už 35 Lietuvoje atkurto Carito metus ir pal. J. Matulaičio globą visą šį laiką. Taip Carito dienos tikslą atlaiduose įvardijo sutikti karitiečiai iš įvairių Lietuvos vietų.

Liepos 6-ąją minint Valstybės dieną Prezidentūroje už nuopelnus šaliai ir jos žmonėms garbingi valstybiniai apdovanojimai įteikti vienai iš Carito Lietuvoje atkūrėjų, buvusiai ilgametei organizacijos vadovei ses. Albinai Pajarskaitei, o taip pat – Lietuvos Carito generalinei sekretorei Deimantei Bukeikaitei, kuri į Caritą įsitraukė studijuodama socialinį darbą prieš beveik 14 metų ir nuo 2015-ųjų vadovauja organizacijai.

Kokių darbų imtųsi palaimintasis Jurgis Matulaitis šiandienos Lietuvoje? Vyskupu paskirtas bene prieštaringiausiu Vilniui laiku, 1918-aisiais, kai miestas ėjo iš rankų į rankas, tilo lietuvių kalba, o susipriešinimas šovė į aukštumas, tėvas Jurgis vyskupo šūkiu pasirinko kvietimą „Nugalėk blogį gerumu“. Tėvo Jurgio įkvėpimas – gyvas, užtarimas – realus, veikimas – juntamas, liudija pal. J. Matulaitį atrandantys ir seniai pažįstantys skirtingų patirčių žmonės: diakonas Arūnas Kučikas, gydytoja Margarita Sriubienė, seminaristas Donat Jurevič, sesuo Jolita Matulaitytė ir Vilniaus Arkikatedros bendruomenės narė Linita Žebrauskienė.

Minėdami Carito atkūrimo Lietuvoje 35-mečio sukaktį, pagerbiame prie organizacijos ištakų buvusius žmones. Pirmąsias karitietes, kurių energija ir ryžtas veikti, kad be pagalbos neliktų vieniši, apleisti, ligoniai, nelaimių ištikti žmonės, kviečia tęsti artimo meilės darbus. Džiugi žinia, kad šiais ypatingais Caritui metais atsikuria organizuotas karitiečių veikimas kaimiškose bei miestų parapijose. Joniškio Caritas – vienas iš gražių pavyzdžių. O prie jo išakų buvo ir beveik du dešimtmečius Carito veiklai Joniškio rajone vadovavo Marija Navikienė.  

Daugiau nei 40-ties Carito globojamų vaikų dienos centrų Lietuvoje mažieji ir paaugliai nekantriai laukia ilgųjų vasaros atostogų! Kaip sako Lietuvos Carito vaikų dienos centrų koordinatorė Jūratė Blinstrubaitė, kelios dienos ir namų darbus keis taip lauktosios stovyklos – dieninės ir su nakvyne, išvykos, ekskursijos po Lietuvą, žygiai dviračiais ir pėstute.

Tęsiame pažintį su Jaunuoju Caritu Lietuvoje ir šįkart keliaujame į Vilniaus arkivyskupiją. Visai neseniai Jaunojo Carito koordinatore tapusi Miglė Remeikaitė sako, kad darbas su jaunimu dovanoja daug džiaugsmo.

Caritas Lietuvoje prisidėjo prie teigiamų pokyčių žmonių gyvenimuose. Šis indėlis tikrai vertas švęsti! Ir ši misija tikrai verta tąsos. Kaip ne kartą yra sakęs Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus, centrinė vieta vargšams „nėra politika, sociologija ar ideologija; tai paprasčiausiai Evangelijos reikalavimas“. Taip į Lietuvos karitiečius kreipėsi Caritas Europa prezidentas monsinjoras Michael Landau. Dalijamės įkvepiančia jo kalba, pasakyta Carito atkūrimo 35 metų renginyje Kaune.

Mintimis keliuosi į laiką prieš 10 metų, kai pirmą kartą pati peržengiau kalėjimo slenkstį. Savanoriškai eiti iš laisvės į nelaisvę – joks čia žygdarbis, kai žinai, kad tik kelioms valandoms. Tąkart buvau jauna ambicinga Carito socialinė darbuotoja, trejus metus dirbusi su nukentėjusiais nuo itin sunkių nusikaltimų, ne kartą sakiusi, kad nuteistiesiems reikia padėti, tačiau... Aš to nedarysiu niekada. Juk kelerius metus iš arti mačiau nusikaltimų sugriautą gyvenimą. Belieka linkčioti galvą pritariant gyvenimo išminčiai – niekada nesakyk „niekada“. Šiandien esu Lietuvos Carito programos „Sielovada bausmių vykdymo vietose“ koordinatorė.

35-eri atkurtojo Carito metai – per 6 minutes: kokios asmenybės dėjo pamatus Caritui, kaip augome ir kokie esame šiandien? Prisiminkime, atraskime iš naujo, dalinkimės vieni su kitais, švęsdami Carito Lietuvoje atkūrimo 35-erius metus!  

2023 m. lapkričio mėnesį pirmą kartą surengto Jaunojo Carito sąskrydžio vaisiai pamažu regimi vyskupijose. Metų pradžioje Kauno arkivyskupijos Jurbarko, Raseinių, Ukmergės dekanatuose pradėjo burtis jaunųjų karitiečių grupės. Kviečiame iš arčiau susipažinti su Jaunojo Carito veikla Kauno arkivyskupijos Carite.

Kas kartą didelė šventė, kai Lietuvoje apsilanko Carito draugai ir ilgamečiai rėmėjai, verslininkų draugijos nariai iš Vokietijos, Cloppenburgo miesto! Šių žmonių dėka parama Nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai buvo gabenama nuo 1996-ųjų.

„Atsiprašau, kad išeidama į jus mečiau raktus ir neatsisveikinau. Esu be galo dėkinga, kad čia radau namus, už Carito pagalbą ir kad visada galiu aplankyti“, – su sūnumi, kurį pirmus metus augino Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namuose, atėjusi į naujų patalpų atidarymą sakė dabar jau trijų vaikų mama Joana.

Visam Caritui reikšmingos 35 metų atkūrimo Lietuvoje sukakties minėjimas, Europos Carito prezidento monsinjoro Michal Landau, Ukrainos ir kaimyninių šalių Caritų atstovų vizitai šia proga Lietuvoje, apaštališkojo nuncijaus Petar Rajič perduotas Šventojo Tėvo sveikinimas renginyje Kaune ir valstybės vadovų dėmesys organizacijos atkūrėjams, darbuotojams bei daugiau nei 4,5 tūkst. Carito savanorių. Tai tik maža dalis Carito įvykių balandį, atsispindėjusių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

Karitietiškas AČIŪ visiems ir kiekvienam, dalyvavusiam 7-ojoje Lietuvos Carito paramos Ukrainai rinkimo akcijoje balandžio 16-18 dienomis! Dėkojame aukojusiems lėšų, ilgo galiojimo maisto produktų ir būtiniausių higienos, buities priemonių, Carito savanoriams ir skyrusiems laiko, žiniasklaidai bei visiems, kvietusiems prisijungti prie paramos rinkimo Ukrainai. Daugiau nei 30-yje Lietuvos miestelių ir miestų rinkta parama keliauja į Carito sandėlius Kaune ir bus ruošiama gabenti į Ukrainą.   

Lietuvos Caritui skelbiant 7-ąją paramos Ukrainai rinkimo akciją, kuri balandžio 16-18 dienomis vyko daugiau nei 30 Lietuvos miestų ir miestelių, solidarumui su karo alinama šalimi kvietė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jautriu liudijimu ir padėka Lietuvos žmonėms dalijosi Volodymyr Yakymets, kun. Vyacheslav Grynevych iš Ukrainos Caritų, o Chersone pagalbą perduodantys savanoriai Milda ir Romanas pasakojo, kaip sekėsi rasti Lietuvos Carito pagalbos prašiusią šeimą su berniuku, kuris į pirmą klasę pradėjo eiti beveik 9-erių ir kas jam buvo didžiausia gimtadienio dovana.

Lietuvos Caritas pradeda paramos Ukrainai rinkimo akciją lėšomis, ilgo galiojimo maisto produktais ir reikalingiausiomis higienos bei buities priemonėmis. Paramos rinkimas daugiau nei 30-yje Lietuvos miestelių ir miestų vyks tris dienas, nuo balandžio 16 iki 18 dienos.

Lietuvos Caritui skelbiant 7-ąją paramos Ukrainai rinkimo akciją, kuri balandžio 16-18 dienomis vyks daugiau nei 30 Lietuvos miestų ir miestelių, solidarumui su karo alinama šalimi tikinčiuosius kvietė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jautriu liudijimu ir padėka dalijosi Caritas Ukraine vadovo pavaduotojas Volodymyr Yakymets.

Šventasis Tėvas pasveikino Carito Lietuvoje atkūrimo 35-ąsias metines mininčius savanorius ir darbuotojus, pavesdamas visus dangiškojo globėjo pal. Jurgio Matulaičio užtarimui ir nuoširdžiai suteikė savo palaiminimą kaip išminties ir ramybės Prisikėlusiame Viešpatyje ženklą.

Balandžio 14 dieną per sekmadienio Šv. Mišias visose Lietuvos bažnyčiose bus renkama rinkliava Ukrainai, o nuo antradienio iki ketvirtadienio miestuose bei miesteliuose Caritas savanoriai rinks paramą ilgo galiojimo maisto produktais, higienos ir buitinės chemijos priemonėmis. Ypač prašoma aukoti sauskelnių suaugusiems bei vaikams.

Po 0,5? O gal – 0,7? Tokia provokacija-kvietimu socialinę kampaniją „Smagiau dalintis“ pradeda Lietuvos Caritas.

Šventų Velykų rytą į Tėvo namus iškeliavus vienai iš Carito Lietuvoje atkūrėjų seseriai Nijolei Felicijai Sadūnaitei, dėkojame už jos gyvenimą, pašvęstą tikėjimo ir žodžio laisvei bei artimo meilės darbams. Atsisveikinti su per Velykas mirusia seserimi Nijole Felicija Sadūnaite bus galima 2024 m. balandžio 2–3 dienomis, pirmadienį pranešė Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija.

  Prisikėlimo žinia vainikuotas pirmas pavasario mėnuo Caritui buvo dosnus žiniasklaidos dėmesio. Taigi, dalijamės kovo publikacijų, televizijos ir radijo siužetų nuorodomis, dėkodami karitiečiams ir mūsų organizacijos palaikytojams už paramą Carito misijai – teikti pagalbą vargstantiems ir būti jų balsu!

Tegu Prisikėlimo viltis stiprina gyvybingumo daigus, padėdama augti ir skleistis kilniausiems tikslams, savitarpio supratimui ir siekiams, kad bendri mūsų visų namai taptų saugesne, draugiškesne vieta gyventi. Būkime šviesa vieni kitiems. Gražių švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems linki Lietuvos Caritas.

„Jis manęs nesupranta“, „vėl negirdi, ką aš sakau“, „patiriu nuolatinį spaudimą“, „noriu laisvės“, „neturiu, ką daugiau pasakyti“, – su tokiomis ir panašiomis frazėmis į antrus metus skaičiuojantį Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centrą „In pace“ ateina poros ar pavieniai asmenys, prieinantys santykių kryžkeles.

2024-aisias Caritui minint atsikūrimo Lietuvoje 35-metį, svajojame, kad baigiantis metams visoje šalyje turėsime bent 35 Jaunojo Carito grupes. Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė kviečia kiekvieną karitietį drąsiai priimti jauną žmogų į savo glėbį ir su pasitikėjimu lydėti Carito veiklose, o jaunimą – leistis į auginantį savanorystės nuotykį!

Praėję metai kaip niekada mus sutelkė geriems darbams. Dėkojame, kad buvome kartu. Kviečiame 2024-aisiais vėl prisidėti prie Lietuvos Caritas misijos skiriant 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio!

Kartą per ketverius metus vasaris dovanoja papildomą 29-ąją dieną, taigi būtent ją pasirinkome apžvelgti Carito publikacijas ir ką apie mus rašė bei kalbėjo žiniasklaida šį mėnesį. AČIŪ karitiečiams už pasidalijimus, interviu, bendradarbiavimą su regionine ir nacionaline žiniasklaida. Tai svarbu, nes mūsų misija – ne tik teikti pagalbą vargstantiems, bet ir būti jų balsu!