Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas, Kauno arkivyskupijos Carito vadovas Arūnas Kučikas. Lietuvos Carito nuotr.
Birželio 17-osios vidurdienį Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas diakonų šventimus suteiks Lietuvos Carito Tarybos pirmininkui, ilgamečiam Kauno Carito vadovui, su žmona Odeta tris vaikus užauginusiam Arūnui Kučikui ir teisininkui, bendruomenės „Gyvieji akmenys“ nariui, taip pat trijų vaikų šeimos tėčiui Martynui Vasiliauskui.
Šventimų išvakarėse Lietuvos Carito Taryboje pasveikinę Arūną, paprašėme pasidalinti nuotaikomis prieš šventę, kad pašaukimo išsipildymo džiaugsmu kuo plačiau galėtume pasidalinti su visa Carito bendruomene Lietuvoje.
-Koks jausmas būnant be penkių minučių nuolatiniu diakonu?
- Visai neblogas. Kartais dalijamasi, kad prieš šventimus užpuola visokių minčių, sapnų, tačiau aš jaučiuosi ramiai. Savo vietoje. Daug metų po truputį ėjau šio pašaukimo link, o pastaruosius penkerius metus – greičiau ir tikslingiau.
Paskutinėse rekolekcijose apmąsčiau, kaip toliau veiksiu, kokia turės būti laikysena, tačiau, manau, to nereikia sureikšminti. Dievas pašaukė į diakonus tokį, koks esu, toks ir turėčiau būti.
- Nuolatiniais diakonais šventinami bent 35 metų amžiaus, tinkamai pasirengę, savo bendruomenėse žinomi, joms tarnaujantys vedę vyrai su žmonų sutikimu. Pasak Bažnyčios dokumentų, sustiprinti sakramentinės malonės, bendraudami su vyskupu bei jo kunigais, diakonai tarnauja Dievo tautai liturgijos, žodžio ir meilės tarnyba. Gal galėtumėte paprastai paaiškinti, ką tai reiškia?
- Diakonai siunčiami patarnauti tikinčiųjų bendruomenėms taip liudijant Kristaus – Tarno artumą. Labai gerai, jei nuolatiniai diakonai įsitraukia į karitatyvines veiklas, konkrečią, apčiuopiamą tarnystę.
Diakono uždavinys – rūpesčius, supratimą, mintis, kuo žmonės gyvena, atnešti į liturgiją, kad jie būtų aukojami. Taip pat – skleisti Evangeliją tikrovėje, kur žmonės gyvena ir kur diakonas žmones pažįsta konkrečioje veikloje.
Nuolatinis diakonas nebūtinai turi būti šeimos žmogus, tačiau, jeigu yra vedęs, asmeninę savo patirtį taip pat gali panaudoti pastoracijoje.
Liturgijoje diakonas skelbia Evangeliją, sako visuotinę maldą, kaip ištarą to, kas rūpi pasauliui, žmonėms.
Būsimasis nuolatinis diakonas A.Kučikas duoda iškilmingą priesaiką bei išpažįsta tikėjimą bendruomenės akivaizdoje. Kauno arkivyskupijos nuotr.
Taip pat diakonas dalija Komuniją, gali sakyti homilijas, pamokslus, palydėti žmones laidotuvėse, laiminti santuokas, krikštyti vaikus.
- O ko nuolatinis diakonas negali?
- Diakonas negali aukoti Šv. Mišių, turi tai daryti su kunigu arba vyskupu. Negali klausyti išpažinčių. Diakonas taip pat negali teikti ligonių sakramento, nes jis susijęs su išpažintimi, tačiau gali ir turėtų lankyti ligonius, nešti jiems Komuniją.
Man asmeniškai atrodo svarbu ir, manau, Bažnyčiai Lietuvoje aktualu, kad nuolatinis diakonas, ateinantis į šią tarnystę iš pasaulietinės aplinkos, padėtų klebonui organizuoti parapijos veiklą: vesti susitikimus, padėti žmonėms burtis, telktis. Šiam darbui reikia tam tikrų savybių, kurios neretai įgyjamos būtent pasaulietiniame gyvenime.
- Ačiū už mintis. Gražios Jums šventės. Linkime kuo didžiausios sėkmės ir išsipildymo pašaukime, o taip pat – karitietiškai solidariai palaikome malda!
Daugiau informacijos apie nuolatinių diakonų šventimus ir nuotraukų rasite Kauno arkivyskupijos interneto puslapyje https://kaunoarkivyskupija.lt/
Lietuvos Carito informacija