Kaip išmokti gyventi, kad kitame žmoguje pastebėtume Kristų ir nuolat už viską dėkotume Viešpačiui… Tokia buvo pagrindinė pranešimų ir diskusijų mintis Vilniaus arkivyskupijos metinėje konferencijoje, skirtoje Carito 30-mečiui. Šventinis renginys vyko gegužės 25 d. Vilniaus kunigų seminarijoje ir sukvietė Carito darbuotojus bei savanorius. Konferencijoje dalyvavo ir ignaliniečiai: klebonas Vidas Smagurauskas, Carito darbuotoja Vaiva Juršėnienė bei grupelė savanorių.
Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems. Lietuvoje Caritas savo tamystę sieja su Kristaus sekimu, jo Gerosios Naujienos liudijimu. „Tarnauti – tai atrasti save kaip krikščionį. Kartais sudėtinga būti šalia gyvenimo sulaužytų žmonių, tačiau turime išmokti jiems būti tubernakuliu, turime matyti juose Jėzų…“, – sveikinimo kalboje sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Carito pirmininkas Gintaras Grušas. Prisimintas šios organizacijos kūrimas ir istorija, buvę vadovai. Savo mintimis dalijosi kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Caritui keliolika metų vadovavę Balys Stankus ir Linas Kukuraitis. Apie šiandieninį Caritą pasakojo jo direktorė sesuo Jolita Matulaitytė. Vadovė minėjo, kad veikla išties labai plati, apima įvairias žmogaus gyvenimo sritis: teikia pagalbą vaikams, šeimoms, vienišoms motinoms, globos namus palikusiems, nuteistiesiems, benamiams, kenčiantiems nuo priklausomybių. Veiklas organizuoja, vaikų dienos ir kituose centruose dirba 96 darbuotojai, jiems talkina apie 300 savanorių. Apie asmenybę ir požiūrį į žmogų keičiančią veiklą liudijo Užsieniečių integracijos centro darbuotoja Regina Krukonienė ir „Artumo“ programos savanorė Rasa Augulytė. Jų pasakojimai sujaudino ir sušildė širdis, kurios pajuto dieviškojo vedimo ir stebuklingo veikimo per žmogų galią.
Išklausius pranešimus visi išsiskirstė į penkias grupeles, kuriose laikas tiesiog nepastebimai prabėgo. Kun. Mozė Mitkevičius kvietė diskutuoti apie dėkojimą Dievui ir jo naudą pačiam žmogui: „Dėkojimo malda keičia žmogų, suteikia vilties, optimizmo, leidžia džiaugtis gyvenimu. Tai kartu ir tikėjimo liudijimas. Dėkingumas ir už gerus dalykus, ir už išbandymus, kurių taip reikia išpuikusiam žmogui, išreiškia krikščionio gyvenimo brandumą“.
Kun. Kęstutis Dvareckas pristatė bendruomenę „Aš esu“, kurioje gyja sužeistos sielos, nuo priklausomybių kenčiantys žmonės, pagalbą čia gauna ir jų artimieji. Ši liga, kaip minėjo kunigas, nesirenka nei pagal profesiją, nei pagal socialinę padėtį, gali pakirsti bet kurį. Pats praėjęs tą sunkų kelią kunigas sakė supratęs, kad gyventi vienam jam pavojinga. Taip gimė maža bendruomenė, kuri išaugo, išsiplėtė ir dabar vargiai begali priimti visus norinčius. Pasak K. Dvarecko, sveikimas be Dievo kažin ar yra įmanomas, tačiau jis niekada žmogui nieko neprimeta. Netikinčiam tiesiog pasako: „Gerai, netikėk, kol gali netikėti…“.
Padėkomis už širdį praplečiantį naujai atveriamą gyvenimą bei pasitikėjimą ir atvirumą priimant kitą dalijosi Vilniaus Šv. Juozapo parapijos Carito ir Užsieniečių integracijos bendruomenės. L. Kukuraitis prisiminė Dievo darbo Carite ir savo kaip buvusio vadovo patirtis. Vyko ir smagus protmūšis „Vilniaus arkivyskupijos Caritas: vakar, šiandien ir rytoj“.
Po skanių pietų ir bendravimo seminarijos koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Arkivyskupui Gintarui Grušui talkino dalyvavę kunigai. Mišiose giedojo jaunimo šlovinimo grupė, o jai pritarė visi žmonės – nuostabus jausmas, kai iš širdies gieda bažnyčia. Po mišių arkivyskupas G. Grušas ir sesuo Jolita Matulaitytė naujiems savanoriams įteikė šios organizacijos ženkliukus bei dėkojo už prisiimtą tarnystę.
Šventinis renginys toliau tęsėsi seminarijos kiemelyje, kur koncertavo grupė „Folkenrol“ ir buvo valgomas 30-ojo gimtadienio tortas. Organizatoriams visi dėkojo už nuostabiai praleistą laiką, gražias ir prasmingas akimirkas, kurios tarsi pakylėja nuo žemės ir suteikia energijos vėl ant jos atsistojus tęsti darbus. Renginyje dalyvavę ignaliniečiai dėkoja klebonui Vidui už suteiktą galimybę pabūti šventėje ir pasidžiaugti tikėjimo ir veiklos bendryste. Taip pat dėkojame kraštiečiui Vygandui Čeponiui už mums skirtą laiką ir įdomią ekskursiją Vilniaus Joanitų vienuolyne.
Savanorė Lina
https://www.mignalina.lt/2019/06/04/carito-30-mecio-sventeje/
2019 06 04