.png)
Caritas Europa generalinė sekretorė Maria Nyman
Socialinių reikalų srityje naujoji ES vadovybė daugiausia dėmesio planuoja skirti žmonių įdarbinimui, visų pirma siekiant skatinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą, tačiau diskutuotina, ar tai turėtų būti galutinis tikslas, sako Caritas Europa generalinė sekretorė Maria Nyman. Daug svarbiau pradėti diskusiją apie tikrąją darbo prasmę ir tikslą, kuris yra kur kas platesnis nei kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas siekiant didesnio našumo, konkurencingumo ir augimo.
Šis ES tikslas pastaruoju metu buvo ne kartą įtvirtintas. La Hulpe deklaracijoje, priimtoje balandžio mėn., nedirbantys žmonės vadinami „neišnaudotu darbo rinkos potencialu“. Draghi prestižinėje konkurencingumo ataskaitoje teigiama, kad „konkurencingumas šiandien yra [...] susijęs su žiniomis ir įgūdžiais, kuriuos suteikia darbo jėga“. Nenuostabu, kad netrukus po to Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prašo Roxanos Mînzatu, kandidatės į Komisijos narius, atsakingos už žmones, įgūdžius ir pasirengimą, „vadovauti bendram darbui stiprinant Europos žmogiškąjį kapitalą [...] ir padėti šalinti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumus, kurie stabdo mūsų našumą ir konkurencingumą“.
Draghi ataskaitoje ir U. von der Leyen laiške R. Mînzatu daug dėmesio skiriama produktyvumo, konkurencingumo ir ekonomikos augimo - kiekvienos ekonomikos „šventojo gralio“ - skatinimui. Tačiau jei tai yra vienintelis mūsų supratimas apie darbą ir jo paskirtį, tuomet pasukome visiškai ne tuo keliu, sako M. Nyman.
Vienas dalykas turėtų būti akivaizdus: pagrindinis darbo tikslas nėra tarnauti augimo logikai. Tai nereiškia, kad visas augimas yra blogas arba kad jis niekuo neprisidėjo prie žmonių gerovės. Tačiau gerovės tikslas yra tarnauti žmonių pasitenkinimui ir mūsų aplinkos gerovei.
Jei darbu siekiama tarnauti visuomenės ir mūsų aplinkos gerovei, visa mūsų veikla siekiant šio tikslo turėtų būti suvokiama kaip darbas. Šia prasme darbas apima visas darbo formas, tiek apmokamas, tiek neapmokamas, tiek sutartines, tiek nesutartines, kurios padeda žmonėms ir saugo mūsų aplinką. Jis turėtų būti laikomas rūpinimosi bendruoju gėriu išraiška. Rūpinimasis savo vaikais, sergančiais ar pagyvenusiais giminaičiais yra darbo forma.
Savanorystė vietos bendruomenėse, labdaros organizacijose ar politiniais tikslais yra darbo forma. Savanoriai atlieka labai svarbų socialinį vaidmenį ir parodo, kad užimtumas, t. y. apmokamas darbas teikiant prekes ar paslaugas, yra tik vienas iš mūsų kasdienio darbo aspektų.
Tuo tarpu, kad užimtumas būtų prasmingas ir atitiktų savo pagrindinį tikslą - tarnauti visuomenės ir aplinkos gerovei, jo tikslas turėtų būti palikti geresnį pasaulį, nei jis buvo rastas. Jis turėtų sudaryti sąlygas žmonėms turėti padorų gyvenimo lygį tiek darbuotojams, tiek nuo jo nukentėjusiems asmenims, saugoti gamtą ir aplinką.
Deja, daugelis darbų mūsų šiuolaikinėje visuomenėje yra ne rūpinimosi išraiška, o reikalauja plėsti gamybą, siekiant kuo didesnio pelno keliems turtingiems akcininkams. Siekdamos kuo didesnio pelno, įmonės įprastai lenktyniauja su žemiausiais atlyginimų, darbo sąlygų ir tvarumo rodikliais, dėl to skursta dirbantieji, žlunga šeimos, žmonės perdega, aplinka yra niokojama.
Darbas turėtų būti orientuotas į teisingą ir tikrai į žmogų orientuotą ekonomiką, kurioje žmogaus orumas iš tiesų yra svarbiausias, kad būtų siekiama tarnauti žmonių ir mūsų aplinkos gerovei. ES politikos formuotojai turi pakeisti savo mąstyseną ir padaryti tris dalykus.
⦿ Pirma, pripažinti, kad darbo tikslas visų pirma yra tarnauti bendram gėriui, o ne ekonomikos augimo logikai, ir suprasti, kad darbas nėra tas pats, kas užimtumas. Darbas apima visas darbo formas, kuriomis siekiama rūpintis žmonėmis ir mūsų bendraisiais namais. Darbas yra tik vienas iš mūsų kasdienio darbo aspektų.
⦿ Antra, reikėtų vertinti visas darbo formas, nesvarbu, ar į jas atsižvelgiama tradicinėje darbo rinkoje, ar ne. Tai reiškia, kad reikia pripažinti ir vertinti visus darbuotojus, įskaitant slaugos darbuotojus, tėvus ir neoficialius globėjus, jaunimo darbuotojus, aplinkosaugos kampanijų dalyvius ir kt. Šios darbo formos turi didesnę vertę nei daugelis darbų, dažnai sutinkamų tradicinėje darbo rinkoje, kuri orientuota į pelno maksimizavimą.
⦿ Galiausiai skatinti užimtumą, grindžiamą geromis darbo sąlygomis, deramu darbo užmokesčiu, galimybe naudotis socialine apsauga ir demokratiniais procesais, kuriais siekiama bendros gerovės. Užimtumas yra kiekvieno žmogaus teisė. Tai reiškia, kad jis turėtų būti prieinamas visiems, pavyzdžiui, taikant ES darbo vietų garantijų sistemą. Tuo pat metu darbuotojams turėtų būti teikiama parama taikant lanksčias darbo sąlygas.
Žmonių ir planetos gerovei skirdami pirmą vietą, galime nustoti naudoti darbą produktyvumui, konkurencingumui ir ekonomikos augimui skatinti, ypač tuomet, kai tai daroma tikro žmogaus vystymosi ir tvarumo sąskaita.
Pagal Marios Nyman straipsnį euractiv.com parengė Lietuvos Caritas