Nuotrauka iš Caritas Internationalis feisbuko
Svarbiausia, kad Caritas nepaliautų teikti žmogiškumo ir orumo vargstantiems, ir mes norime tęsti šį darbą. Norime teikti vilties, šilumos ir žmogiškumo jausmą kenčiantiems Ukrainoje“, – Caritas Internationalis spaudos konferencijoje apie Caritas darbą ir humanitarinę situaciją Ukrainoje sakė Caritas Internationalis nepaprastojo komisaro padėjėja Maria Amparo Alonso Escobar.
Kaip įstrigę Caritas-Spes Ukraine generaliniam sekretoriui kun. Vyacheslavui Grynevychui SAC, vos prasidėjus karui tapo aišku, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo: „Meldžiausi, kad nelikčiau vienas ir pradėjau ieškoti žmonių, draugų, kurie būtų kartu, veiktų kartu, kad galėtumėm spręsti klausimus, ypatingai susijusius su pagalba žmonėms. Esame paveikti karo, kiekvienas turime savo istoriją, netekome artimų žmonių. Bet dabar svarbu, kad esame ne vieni, kad yra žmonės, kurie jungiasi į bendrą darbą, kad yra Caritas“.
Pasak tėvo Vyacheslavo, į karštąją Carito liniją žmonės skambina bet kuriuo paros metu ir jiems visada stengiamasi padėti.
Caritas-Spes Ukraine nuotr.
„Mes dirbame Carite, bet tai nėra tik darbas, tai pašaukimas, mes neskaičiuojame darbo valandų. Šis laikas nėra lengvas, bet jaučiame solidarumą iš kolegų, kitų šalių ir visi galime tai įveikti“, – už pagalbą ir buvimą kartu dėkojo Caritas-Spes Ukraine vadovas.
Kitų šalių palaikymą ir bendrystę taip pat akcentavo Caritas Ukraine viešųjų ryšių koordinatorė Mila Leonova. „Esu patyrusi ataką, pastatas buvo pažeistas, tačiau per stebuklą nei vienas žmogus buvęs jame nenukentėjo, visi esame sveiki“, – sakė ji.
Lietuvos Carito nuotr.
Pasak Milos, Caritas bando žmonėms padėti ne tik maistu, apgyvendinimu ar daiktais, bet ir palaikymu, išklausymu, buvimu kartu. Ateinantys pagalbos vėliau ir patys pradeda savanoriauti, nes mato, kaip to reikia.
„Donbase visi žino, kas yra Caritas, nes jau 8 metus jis veikia aktyviai. Pas mus nusidriekia ilgos eilės ir kiekvienam žmogui stengiamės padėti. Taip pat svarbi mūsų teikiama pagalba vaikams. Didžioji dalis šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Tačiau jiems reikalingas saugus prieglobstis. Šiuo metu Ukrainoje yre per 60 vietų, kuriose renkasi vaikai, leidžia laiką kartu. Kai vyksta oro ataka ir pasigirsta sirenos, vaikai grupuojasi ir slepiasi stotelėse, pažymėtose vietose, ten leidžia laiką. Svarbu vaikams leisti būti vaikais ir neatimti jų teisės į vaikystę“, – įsitikinusi M. Leonova.
Caritas-Spes Ukraine nuotr.
Pačiai Milai sunku būtų palikti Ukrainą, nes tada situaciją stebėtų iš šalies ir niekuo negalėtų pagelbėti: „Būnant čia yra daug paprasčiau, kai žinai, kad gali padėti“.
Paklaustas apie taikos Ukrainoje perspektyvas ir ar yra vilties, kad taika bus, kun. Vyacheslavas sakė, kad nėra lengva apie tai kalbėti.
„Caritas nėra politinis veikėjas, tačiau mes esame ukrainiečiai ir matome, jaučiame situaciją. Man asmeniškai sunku kalbėti apie taiką, kuomet ji sunkiai pasiekiama. Tikiu, kad teisingumas įvyks. Laukiu to meto, kai pradėsime dalintis savo istorijomis, patirtimis, kuomet pasaulis galės iš arčiau pamatyti viską mūsų akimis. Tada visi drauge galėsime įvertinti visus karinius veiksmus. Bet tai bus ilgas procesas. Dėl taikos viltis yra, visi laukiame to laiko“, – sakė Caritas-Spes Ukraine vadovas.
Mila apie taiką sakė galėsianti galvoti tuomet, kai baigsis atakos, šaudymai, gaisrai: „Mes tikrai labai norime taikos, tačiau dialogas nevyksta. Ir jis galės vykti tuomet, kai puolimas nurims“.