Caritas – žinomiausia nevyriausybinė organizacija Lietuvoje!

Pagrindinis Caritas – žinomiausia nevyriausybinė organizacija Lietuvoje!
Karitiečiai šiluvoje. Lietuvos Carito nuotr.
 
Caritas – pirmas pagal žinomumą iš 5 didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, parodė, šią savaitę pristatytas „Pilietinės galios indeksas 2024“.
 
Atvirame klausime pasiteiravus, apie kokią organizaciją pirmiausia pagalvojama išgirdus „nevyriausybinė organizacija“, paaiškėjo, jog ryškiausiais NVO pavyzdžiais 2024 m. pabaigoje daugiausiai Lietuvos gyventojų laikė Caritą (14 proc.), Blue Yellow (8 proc.), Raudonąjį kryžių (8 proc.) ir Maisto banką (7 proc.).
 
Pilietinės visuomenės instituto informacija
 
Pilietinės visuomenės instituto apskaičiuotas 2024 m. Pilietinės galios indeksas (PGI) atskleidė pilietinio parengtumo prielaidas Lietuvoje, įsitraukimo į savanorystę potencialą didžiuosiuose miestuose bei regionuose, o taip pat – skirtingų visuomenės grupių sutekltumą. Atskiras dėmesys šių metų tyrime skirtas savanorystei, organizacinei narystei ir NVO įvaizdžiui.
 
Mažėja manančiųjų, kad pilietiškas aktyvus žmogus – keistuolis
 
Tyrimo duomenimis, Lietuvos visuomenės pilietinė galia reikšmingiau nepakito: vidutinė indekso reikšmė 2024 m. siekia 36,8 balus iš 100 galimų (2023 m. buvo lygi 36,7 balo). Vis dėlto, pokyčiai kai kuriose indekso dedamosiose – ryškesni.
 
Apžvelgiant pilietinės veiklos rizikų vertinimą matyti, jog 2024-aisiais, lyginant su ankstesniais metais, gyventojai mažiau linkę pilietines veiklas sieti su rizikomis. 10 proc. mažiau respondentų manė, jog pilietiškai veikiantis žmogus gali būti palaikytas keistuoliu (tai tikėtina atrodė 46 proc. respondentų), 5-6 proc. mažiau buvo siejančiųjų pilietinę veiklą su grasinimais susidoroti, darbo praradimu ar aplinkinių įtarimais savanaudišku veikimu. Dar mažiau mano, jog pilietiškai veikiantis žmogus gali būti viešai užsipuolamas.
 
Populiariausios – labdara ir talkos
 
Kaip parodė tyrimas, 2024 m. kito pilietinio aktyvumo pobūdis. Visų pirma mažėjo Lietuvos gyventojų įsitraukimas į veiklas, itin išpopuliarėjusias plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžioje ar per COVID-19 pandemiją. Populiariausiomis veiklomis išliko aukojimas labdarai (45 proc. įsitraukusiųjų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (32 proc.) bei dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (23 proc.). 65 proc. nurodė diskutavę apie politiką su draugais, giminaičiais, bendradarbiais ar kaimynais.
 
Menko nusiteikimas veikti
 
Bendras domėjimasis viešaisiais reikalais 2024 m. smarkiai nekito. Tačiau šalia kiek sumažėjusio realaus pilietinio aktyvumo, mažėjo ir potencialus pilietinis aktyvumas – nusiteikimas veikti, jei visuomenėje kiltų tam tikros problemos.
 
Dėmesys savanorystei valdant krizes
 
Specialus dėmesys 2024 m. Pilietinės galios indekso (PGI) tyrime buvo skirtas pilietinio parengtumo analizei, pastarąjį laikant itin svarbia visuotinės gynybos principo sudėtine dalimi. Jeigu 2023 m. PGI tyrime akcentuotas asmeninis gyventojų pasirengimas ekstremalioms situacijoms, 2024 m. tyrime dėmesys telktas kitoms pilietinio parengtumo dimensijoms – gyventojų nusiteikimui savanoriauti valdant krizes, jų bendrai savanorystės patirčiai, įsitinklinimui į organizacijas, bei visuomenės sutelktumui.
 
Kaip parodė tyrimo duomenys, maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas teigia, jog tikrai prisidėtų kaip savanoris prie krizės (epidemijos, gamtos stichijos, karo) suvaldymo veiksmų. Dar 44 proc. mano, jog greičiau taip, nei ne. Dauguma ketinančių savanoriauti labiausiai linktų tai daryti individualiai (34 proc.) arba su šeima, draugais, kaimynais (33 proc.). Tik maždaug kas dešimtas (11 proc.) prisidėtų prie nevyriausybinių organizacijų veiklos, panašiai tiek pat – prie valstybinių institucijų (8 proc.) arba darbovietės veiklos (10 proc.).
 
Savanorystės patirtis – esminė norui prisidėti prie krizių valdymo
 
Pasak tyrimo autorių, ankstesnė patirtys savanoriaujant krizinėse situacijose (COVID pandemija, migrantų krizė) daro stiprią įtaką ateities ketinimams. Savanorystės krizinėse situacijose patirties teigė turintys 19 proc. apklaustųjų. Tiesa, ilgiau nei mėnesį savanoriavo tik 2 proc., dar 12 proc. tai darė retkarčiais.
 
Jaunieji karitiečiai sy Carito Arumo programos globojamais vyresnio amžiaus žmonėmis. Lietuvos Carito nuotr.
 
Tačiau – ypač atkreipia dėmesį tyrėjai – daugiau nei 8 iš 10 prisidėjusiųjų prie ankstesnių krizių valdymo ilgą laiką arba retkarčiais, ketintų prisidėti ir ateityje. Tokia pati koreliacija stebima su ketinimu prisidėti prie šalies gynybos karo atveju: 87 proc. tų, kurie yra nusiteikę šalį ginti ginklu, teigia, kad prisidėtų prie savanoriškų veiklų krizei suvaldyti. Tarp ketinančių ginti šalį kitais būdais, ketinimą savanoriškai prisidėti prie krizės valdymo išreiškė 76 proc. respondentų.
 
Tyrimas atskleidė, kad dalyvaujantys savanoriškoje veikloje įprastomis sąlygomis dalyvaus ir krizės atveju.
 
Detaliau gilinantis į platesnę savanoriškos veiklos patirtį, 14 proc. apklaustųjų teigė, kad yra dalyvavę kokioje nors savanoriškoje veikloje per paskutinius 12 mėnesių, 15 proc. – kad yra dalyvavę savanoriškoje veikloje kada nors anksčiau. Dar 20 proc. sakė, kad nors ir nėra savanoriavę, norėtų tai daryti.
 
Išskyrė 30-50 m. aukštesnio statuso žmones
 
Potencialiu savanorišku aktyvumu krizės atveju aiškiai išsiskiria darbingo vidutinio amžiaus (30 – 50 m.), aukštesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo gyventojai, tarnautojai/specialistai/vadovai. Jie daug dažniau imtųsi savanoriškos veiklos.
 
Dažniausiai minėtos savanorystės, į kurias būtų įsitraukiama krizės atveju: humanitarinė (maisto, vandens tiekimas) pagalba, prie kurios prisidėtų ar galbūt prisidėtų 84 proc., gyventojų informavimas (78 proc.), priemonių gamyba (69 proc.). Mažiausiai būtų prisidedančių prie tarptautinės pagalbos organizavimo (27 proc.), psichologinės (34 proc.) ar medicininės (36 proc.) pagalbos teikimo/organizavimo.
 
Auga dalyvavimas ir noras savanoriauti
 
Lyginant su 2021 m., dalyvavimas savanoriškoje veikloje ir noras dalyvauti išaugo (po 5 proc.), taip pat padaugėjo rečiau, bet reguliariai dalyvaujančiųjų.
 
Beveik pusė (49 proc.) savanoriavusių žmonių teigė, kad padėjo Ukrainai arba ukrainiečiams. Taip pat daug apklaustųjų teigė, kad prisidėjo organizuojant kultūros, meno renginius (42 proc.), prisidėjo organizuojant vietos bendruomenės veiklą (35 proc.), padėjo vyresniems žmonėms (32 proc.), rinko labdarą (31 proc.), padėjo žmonėms su negalia (29 proc.), jaunimui, vaikams (29 proc.). Mažiausiai savanorių pritraukė psichologinė, socialinė pagalba (4 proc.), pagalba kitų pažeidžiamų grupių atstovams (8 proc.), pagalba teikiant profesines konsultacijas (9 proc.).
 
 
Potencialo savanorystei daug: išskiria vieną amžiaus grupę
 
Nedalyvavusieji savanoriškoje veikloje respondentai, klausiami, dėl kokių priežasčių to nesiima, dažniausiai nurodė laiko trūkumą (55 proc.). 39 proc. teigė, kad jų niekas nepakvietė, nepasiūlė, 30 proc. kaip nedalyvavimo priežastį nurodė amžių ir sveikatą, taip pat informacijos apie savanoriškas veiklas trūkumą (29 proc.). Savanorystę tuščiam laiko švaistymui prilygino 19 proc. respondentų, tiek pat teigė, kad jų gyvenamojoje vietovėje nėra galimybės tokiai veiklai.
 
Kaip daro išvadą turimo autoriai, potencialo plėsti savanorystei tikrai daug, ypač vyresnių nei 60 m. amžiaus grupėje.
 
Ryšys tarp įsitinklinimo ir veikimo krizėse
 
Pilietinės galios indekso 2024 m. tyrimas parodė visuomenės organizacinį įsitinklinimą. Apklausos rezultatais, 51 proc. gyventojų per paskutinius 12 mėn. kaip nariai arba kaip savanoriai buvo įsitraukę į įvairias organizacijas. Daugiausia jų (22 proc.) priklausė vienai organizacijai ar dalyvavo jos veikloje, 12 proc. – dviems, 8 proc. – trims, 9 proc. – keturioms ir daugiau. Jokioms organizacijoms nepriklausę bei jų veiklose nedalyvavę teigė 49 proc. respondentų.
 
Daugiausia apklaustųjų nurodė kaip nariai ar savanoriai įsitraukę į labdaros organizacijų veiklą (21 proc.), 17 proc. pažymėjo priklausantys ir/ar dalyvaujantys daugiabučių, sodininkų, gyvenamų namų bendrijose, mokyklos tėvų komitetuose ir pan., 16 proc. – vietos bendruomenės organizacijose, 15 proc. - laisvalaikio, pomėgių, sporto organizacijose, 10 proc. – organizacijose, padedančiose ar vienijančiose tam tikrą žmonių grupę.
 
Carito Lietuvoje gavėnios iniciatyvos: Pasninko dėžė, šiltas maistas ir produktai vargstantiems.
 
Apjungiant organizacinio įsitinklinimo duomenis su pasiryžimu savanoriauti krizės sąlygomis, tyrėjams matyti labai aiškus tiesioginis ryšys: kuo labiau asmuo įsitinklinęs į organizacijas (yra vienos ar kelių narys, savanoris), tuo didesnis jo pasiryžimas prisidėti valdant kilusią krizę.
 
NVO įvaizdis: labiau pasitiki nei žiniasklaida, politikais ar verslu
 
Detaliau tyrinėjant nevyriausybinių organizacijų (NVO) įvaizdį visuomenėje, apklausos rezultatai parodė, jog vis dar nemaža Lietuvos gyventojų dalis neturi aiškios nuomonės apie nevyriausybines organizacijas: klausiant, ar jomis pasitiki, 54 proc. rinkosi neutralų „nei taip, nei ne” atsakymą. Tarp turinčiųjų nuomonę – 3 proc. „visiškai pasitiki” ir dar 30 proc. „pasitiki”. 2 proc. nurodė „visiškai nepasitikintys“, dar 11 proc. – „nepasitikintys“.
 
Lyginant su kitomis institucijomis, pasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis labai panašus į pasitikėjimą savivalda ir yra aukštesnis už pasitikėjimą žiniasklaida, verslu ar nacionalinėmis politinėmis institucijomis.
 
Dauguma, t.y., 64-68 proc. respondentų, nevyriausybines organizacijas mato kaip vykdančias visuomenei naudingą veiklą, vienijančią iš idėjos veikiančius žmones, atstovaujančias visuomenės interesams. Triskart mažesnė dalis - 18-21 proc. respondentų – turi labiau neigiamą požiūrį į NVO – vertina jas kaip įkurtas pinigams įsisavinti, neturinčias autoriteto visuomenėje ir neskaidriai naudojančias lėšas.
 
Kas penktam atrodo, kad NVO - pasyvios
 
20 proc. apklaustųjų NVO laiko pasyviomis. Pažymėtina, jog tokia nuomonė būdinga tiek skeptiškai, tiek palankiai vertinantiems NVO. Dauguma gyventojų nurodo, jog apie NVO žino „šiek tiek“ (39 proc.), arba „labai mažai“ (34 proc.), dar 13 proc. pažymi, kad nežino visiškai nieko. Žinių lygį pozityviau vertino 13 proc. apklaustųjų ir tik 2 proc. savo žinias apie NVO vertino labai gerai.
 
Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Rūtos Žiliukaitės, dr. Mindaugo Degučio ir prof. dr. Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas. Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis, kurios buvo atliktos 2024 metų lapkričio mėn. 7 d. – 16 d. „akivaizdinio“ interviu metu buvo apklaustas 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. 2024 m. Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
  • Tyrimo ataskaita (pdf);
  • Tyrimo rezultatų santrauka (pdf);
  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai skaidrėse (pdf);
  • Tyrimo pristatymo renginio ir diskusijos įrašas (FB).
Pagal Pilietinės visuomenės instituto medžiagą parengė Lietuvos Caritas