.PNG)
Medicininė ir psichosocialinė pagalba būtina kiekvienam epilepsijos paliestam vaikui, suaugusiam ir jų šeimoms – akivaizdu specialistams. Kaip pasiekti, kad ji būtų sisteminė ir visiems prieinama, Lietuvos ir Vokietijos gydytojai, bioetikai, socialiniai darbuotojai bei sveikatos politikos architektai Kaune tarsis tarptautinėje konferencijoje „Kitas ir būti kitokiu sergant epilepsija: psichosocialinio konsultavimo iššūkiai“.
Tarptautinis renginys, skirtas Carito Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centro dešimtmečiui, vyks Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, gegužės 19 d. Kaune (Rotušės 28, Kaunas), lietuvių ir vokiečių kalbomis.
- Konferencijos pranešimus pradės Minervos fondo bendradarbis Jeruzalės Hebrajų universitete dr. Johannes Bennke, primindamas iškilų mąstytoją, Kaune gimusį filosofą Emanuelį Leviną.
- Epilepsijos poveikį vaikui ir jo šeimai apžvelgs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaikų epileptologijos sektoriaus vadovė, gydytoja vaikų neurologė prof. Dr. Milda Enzinienė.
- Psichosocialinio konsultavimo iššūkius, kurių patiria epilepsija sergančių ir raidos sutrikimų turinčių vaikų šeimos, pristatys LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Bioetikos katedros docentės dr. Lina Danusevičienė, dr. Rūta Butkevičienė, dr. Ramunė Jurkuvienė ir dr. Polina Šedienė.
- Kaip papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos gali prisidėti prie sergančiųjų epilepsija psichosocialinės gerovės, kalbės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė dr. Asta Kandratavičienė.
- Drezdeno savivaldybės klinikos Socialinės pediatrijos centro socialinė darbuotoja, pedagogė Beate Weihnacht dalinsis savo darbo patirtimi centre, atskleisdama, kaip vaikui padėti tapti suaugusiuoju sergant lėtine liga ar turint negalią.
- Apie socialinio darbuotojo pareigas dirbant klinikiniame epilepsijos centre pasakos viešnia iš Bylefeldo universitetinės Mara ligoninės socialinės terapijos paslaugų vadovė Ingrid Coban.
- Darbo saugos, sergant epilepsija, tema pasisakys Epilepsijos konsultavimo centro Miunchene atstovas Peter Brodisch.
Po diskusijų darbo grupėse Lietuvos ir Vokietijos specialistai pateiks konkrečius siūlymus, kaip priartinti psichosocialines paslaugas prie sergančiųjų epilepsija ir jų artimiausios aplinkos mūsų šalyje.
Dešimtmetį minintis Carito epilepsijos psichosocialinės pagalbos centras, nuo 2013-ųjų bendradarbiaudamas su epilepsijos centrais „Kleinwachau“, „Bethel“ ir „Kork“ bei Vokietijos Socialinio darbo epilepsijos srityje asociacija nepaliauja ieškoti veiksmingų būdų prisidėti prie epilepsija sergančių žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant galimybėms dalyvauti visuomeniniame bei profesiniame gyvenime, kurios vis dar labai ribotos.
Centre individualiai konsultuojami epilepsija sergantys asmenys ir jų šeimos nariai iš visos Lietuvos, žmonės taip pat gali skambinti ar kreiptis pagalbos internetu. Suburtos savipagalbos grupės Kaune ir Vilniuje. Vedami mokymai specialistams, dirbantiems su sergančiais epilepsija visoje Lietuvoje.
2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) įregistruota podiplominių studijų programa „Integrali pagalba asmenims, sergantiems epilepsija“. 2019-2020 m. kartu su LSMU Bioetikos katedros mokslininkais Carito Epilepsijos psichosocialinės pagalbos centras kūrė kompleksinės integruotos pagalbos psichosocialinių paslaugų modelį epilepsija sergantiems ir raidos sutrikimų turintiems vaikams bei jų šeimos nariams, projektą rėmė Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.
Per dešimt bendradarbiaujant Caritui ir LSMU surengta keletas tarptautinių konferencijų pagalbos sergantiems epilepsija tema, specializuotuose leidiniuose publikuota keliolika straipsnių, sergantiems ir jų šeimoms aktualiausi klausimai periodiškai aptariami skirtingų institucijų ir specialistų diskusijose.
Lietuvos Caritas, parengė Ieva Urbonaitė