.png)
Renginio įrašas
Kokia mūsų laikysena ir atsakas karo Ukrainoje, su kuriuo apsiprantame, akivaizdoje? Apie tai rugpjūčio 20 d. nuo 14.30 val. turėsime retą progą pasikalbėti su Šventojo Sosto atstovu Kyjive arkivysk. Visvaldu Kulboku – ypač gerbiamu Ukrainos žmonių, kaip nepalikusiu Kyjivo didžiausio pavojaus mėnesiais, o šiuo metu ypatingą dėmesį skiriančiu belaisvių grąžinimui namo.
Nuotoliniame Carito renginyje antrosios kelionės į Ukrainą įspūdžiais dalinsis Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, darbuotojos Edita Ūsienė ir Ieva Urbonaitė, Panevėžio vyskupijos Carito vadovė Roberta Daubaraitė bei Kauno arkivyskupijos Carito kapelionas kun. Mantas Šideikis.
Užsiregistravusiems el paštu caritas@caritas.lt atsiųsime nuotolinio renginio Zoom nuorodą. Jį bus galima tiesiogiai stebėti ir Lietuvos Caritas feisbuke https://www.facebook.com/caritaslt
Karo realybė, padėkos už pagalbą ir augantys jos poreikiai
46 valandų kelionė į Ukrainą ir atgal. Iš penkių naktų Kyjive – nė vienos be oro pavojaus. Elektros tiekimą užtikrina generatoriai. Saugiausiu vadinamame Ukrainos mieste – sostinėje Kyjive – elektra tiekiama 4 valandas per parą. Žytomyre, kur lankėmės, po kelių valandų atakuota elektros tiekimo sistema. Akivaizdu, jog vienas iš iššūkių – ruoštis artėjančiai žiemai. Jau trečiai nuo plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios.
Kalbėti ne „apie“, o visų pirma – „su“. Toks Carito principas. Todėl prieš Europos Carito forumą vykome į pagalbos teikimo vietas, dalis kurių palaikomos ir Lietuvos žmonių lėšomis.
Kuo gyvena pasitraukusieji iš Mariupolio, Bachmuto, kitų okupuotų ir pafrontės teritorijų trečiais plataus masto agresijos prie Ukrainą metais? Nėra lengva priimti į Caritas-Spes Ukraine socialinę valgyklą einančių žmonių padėkas. Atrodo, tikrai galėtume padaryti daugiau. Tačiau, kaip jie patys kartoja, bet koks palaikymas svarbus. Nes rodo, kad nepamiršome Ukrainos.
„Ačiū, kad galiu parnešti maisto anūkams“, „Perduokit padėką visiems kai grįšite“ „Ačiū, kad atvažiavote“, „Su Dievo ir žmonių pagalba ištversime“, „Kad tik baigtųsi karas“. Taip kartojo žmonės, karo nublokšti toli nuo namų, ateinantys maisto į socialinę virtuvę. Vien Ukrainos viduje perkeltų senelių, vaikų ir suaugusiųjų – daugiau nei dvi Lietuvos. Mąžtant paramai pagalbos poreikiai auga.
Kaip į juos atsiliepsime? Prisijunkite prie nuotolinio Lietuvos Carito renginio ir aptarsime kartu.
Lietuvos Carito informacija