VA Užsieniečių integracijos programos archyvas

Iš kokių valstybių atvyksta daugiausiai migrantų?

Daugiausiai asmenų, atvykusių per Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną, yra iš Irako, Kongo, Kamerūno, Sirijos, Rusijos, Irano, Afganistano.

Kodėl negalime tiesiog neįleisti migrantų į Lietuvą?

Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, todėl privalo priimti ir nagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašymą. Pabėgėlių teises reglamentuoja Ženevos konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, bei kiti Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos pasienio pareigūnai, vykdydami mūsų šalies tarptautinius įsipareigojimus, neteisėtus migrantus privalo sulaikyti.

Migrantus, kurie Lietuvą pasiekia neteisėtai kirtę sieną, laikinai apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, dėl jų pradedamos teisinės procedūros. Daliai pabėgėlių, atsižvelgiant į prašymo aplinkybes, suteikiamas politinis prieglobstis, kiti turi būti kuo greičiau sugrąžinti į savo kilmės šalis. Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra vertinamas individualiai Migracijos departamento specialistų.

Kodėl į Lietuvą atvykusiems migrantams neleidžiama toliau vykti į
kitas Europos valstybes?

Dalis Lietuvos Respublikos sienos yra kartu ir išorinė Europos Sąjungos siena. Lietuva laikosi tarptautinių įsipareigojimų, taip pat jaučia pareigą, kad neteisėtai sieną kirtę migrantai būtų užregistruoti, patikrinti, įvertintas jų prieglobsčio prašymo pagrįstumas.

Kas yra prieglobsčio prašytojas, pabėgėlis, o kas – ekonominis migrantas? Ar visi pabėgėliai – tik ekonominiai migrantai?

Pabėgėlis yra asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų, kuris yra už pilietybės valstybės ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga, neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, negali ar bijo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę.

Prieglobsčio prašytojas yra asmuo, kuris priverstinai palikęs savo šalį dėl įvairių grėsmių savo gyvybei ar sveikatai atvyksta į kitą šalį ieškodamas apsaugos ir prašo prieglobsčio, kad gautų pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą.

Migrantas yra asmuo, kuris savo sprendimu išvyksta iš savo šalies, siekdamas pagerinti savo ir savo šeimos gerovę bei perspektyvas. Ne visi atvykę užsieniečiai yra ekonominiai migrantai. Tarp jų gali būti ir tokių, kuriems būtinas politinis prieglobstis. Migracijos departamentas, identifikavęs tokius asmenis, jų prašymus nagrinėja bendra tvarka ir užtikrina, kad nė vienas prieglobsčio prašytojas, kuriam reikia apsaugos, nebūtų grąžintas į jį persekiojančią šalį.

Kas vyksta su migrantais, kai jie patenka į Lietuvą? Kokie žingsniai taikomi?

Visiems užsieniečiams atliekami testai dėl COVID-19 ligos ir, kol laukiama rezultatų, jie izoliuojami. Tuo metu tikslinamos migrantų patekimo į Lietuvą aplinkybės, atliekami tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų.
Daugelis migrantų, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną, pasiprašo prieglobsčio. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuojamas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja šiuos prašymus ir sprendžia, ar yra pagrindo jiems suteikti prieglobstį. Kol kas nė vienam atvykusiam migrantui prieglobstis nėra suteiktas. Jei nėra priežasčių suteikti prieglobstį, organizuojamas neteisėtų migrantų grąžinamas į kilmės šalį. Situaciją apsunkina tai, kad daugelis šių asmenų atvyksta be jokių dokumentų.

Kaip suteikiamas pabėgėlio statusas?

Tam, kad žmogus įgytų pabėgėlio teisinį statusą Lietuvoje, turi būti atlikta pabėgėlio statuso nustatymo procedūra, tai yra turi būti patikrinta ir konstatuota, kad toks žmogus iš tikrųjų pagrįstai bijo persekiojimo, kad tas persekiojimas yra susijęs su žmogaus savybėmis (rase, religija, lytimi, politinėmis pažiūromis ar kt.), bei kad jis negali tikėtis savo šalies apsaugos nuo tokio persekiojimo.

Ar asmuo gali būti pripažįstamas pabėgėliu, jei jo šalyje nevyksta karas?

Šalyje gali nebūti karo veiksmų, tačiau konkrečiam asmeniui dėl kitų priežasčių pavyzdžiui, dėl politinių įsitikinimų, religijos ar rasės, gali kilti grėsmė jo saugumui ar laisvei.

Ar pabėgėlio statusas gali būti suteiktas, jei asmuo susimokėjo už kelionę? Ar tokį asmenį galima laikyti tikruoju pabėgėliu?

Tai vertina Migracijos departamento specialistai. Tikrieji pabėgėliai nebūtinai atvyksta legaliais būdais. Greitai traukiantis iš šalies, nebūna kada ir kaip rasti legalaus būdo (reikiamų dokumentų, vizų, bilietų). Todėl dažnu atveju pasinaudojama žmonių kontrabandininkų paslaugomis. Vien faktas, kad asmuo susimokėjo už kelionę, nėra priežastis nesuteikti jam pabėgėlio statuso.

Ar nelegaliai atvykusius asmenis galima laikyti nusikaltėliais, nes jie pažeidė Lietuvos įstatymus?

Vadinti žmogų nusikaltėliu teisine prasme galime tik po to, kai kompetentingas teismas, išsamiai įvertinęs tyrimo metu surinktus įrodymus, pripažįsta jį kaltu, o išteisintas žmogus nusikaltėliu nelaikomas.

Tikrieji pabėgėliai nebūtinai atvyksta legaliais būdais. Greitai traukiantis iš šalies, nebūna kada ir kaip rasti legalaus būdo (reikiamų dokumentų, vizų gavimo, bilietų įsigijimo). Todėl dažnu atveju pasinaudojama žmonių
kontrabandininkų paslaugomis.

Ar migrantai yra hibridinio karo kariuomenės dalis?

Atsižvelgiant į tai, kad didžioji atvykusių migrantų dalis yra pažeidžiami asmenys (moterys, vaikai, nelydimi nepilnamečiai, negalią turintys ir sunkiomis ligomis sergantys asmenys), galima būtų tuo abejoti. Greičiau tai yra hibridinio karo aukos, įkaitai, atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje.

Ar tarp migrantų gali būti teroristų?

Mūsų šalies Viešojo saugumo tarnybos specialistai vertina ir atidžiai tikrina kiekvieną atvykusį migrantą. Tarptautiniu mastu pastebėta, kad teroristai dažniausiai atvyksta legaliais, jiems patogiais būdais.

Kiek laiko Lietuvoje bus nelegaliai atvykęs asmuo?

Tol, kol bus išnagrinėta jo situacija arba prieglobsčio prašymas, jei prieglobsčio negautų – kol bus išsiųstas į savo kilmės šalį. Taip pat bet kada jis gali išvykti į savo kilmės šalį savo noru ir gauti piniginę paramą.

Kodėl nelegaliai atvykęs asmuo negali išeiti iš stovyklos teritorijos?

Kadangi asmuo šalies sieną kirto neteisėtai, jis apgyvendinamas ir juo rūpinamasi, tačiau įstatymai jam nesuteikia teisės laisvai judėti šalyje.

Kas nelegaliai į šalį atvykusio asmens laukia toliau?

Jei jis yra prieglobsčio prašytojas:

• suteikus prieglobstį Lietuvoje, jam bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje;

• nesuteikus prieglobsčio Lietuvoje, jis privalės išvykti iš Lietuvos (jam bus pasiūlyta savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pasinaudojant teikiama parama, o nesutikus – bus išsiųstas iš Lietuvos);

• nesuteikus prieglobsčio, gali būti suteiktas leidimas gyventi šalyje, jeigu asmens negalima išsiųsti į kilmės šalį dėl humanitarinių priežasčių.

Jei asmuo neteisėtai kirto sieną ir nepateikė prašymo suteikti prieglobstį:

• jam nebus leista likti Lietuvoje ir privalės iš jos išvykti (savanoriškai arba priverstinai);

• jam nebus išduotas joks dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje.

Kokias teises turi prieglobsčio prašytojas?

Jei asmuo yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, jis yra prieglobsčio prašytojas ir turi teisę:

• Gyventi paskirtoje vietoje ir naudotis tuo, kas suteikiama;

• Nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, taip pat informaciją, susijusią su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu;

• Gauti nemokamą teisinę pagalbą, vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu;

• Nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą;

• Priskyrus pažeidžiamiems asmenims, gauti būtinąsias ir specialiąsias paslaugas.

Kokios prieglobsčio prašytojo pareigos?

Jei asmuo yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį ir dėl jo dar nėra priimtas galutinis sprendimas, prieglobsčio prašytojas, privalo:

• vykdyti pareigūnų nurodymus;

• leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;

• prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę; atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį;

• atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas, pajamas ir čia turimą turtą;

• neišvykti iš Lietuvos Respublikos;

• laikytis apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių.

Ar asmuo bus nubaustas už neteisėtą sienos kirtimą?

Kol asmuo yra prieglobsčio prašytojas, nubaustas nebus. Jei asmuo nėra prieglobsčio prašytojas, tai už neteisėtą sienos kirtimą gali būti nubaustas.

Kiek laiko reikia laukti sprendimo dėl prieglobsčio?

Sprendimas gali būti priimtas per dvi savaites, o jeigu reikia – ilgiau. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra sudėtingas procesas, be kita ko apimantis faktų nustatymą, įrodymų surinkimą ir įvertinimą, konkrečios
situacijos analizavimą bei pamatuoto sprendimo priėmimą. Nuo sprendimo gali priklausyti žmogaus gyvybė, todėl kiekviena byla vertinama atskirai ir detaliai.

Ar neteisėtai į Lietuvą atvykęs asmuo gali savanoriškai grįžti į kilmės valstybę?

Taip, gali. Šį pageidavimą jis gali išreikšti bet kuriuo metu ir kelionei gauti finansinę paramą.

Ar neteisėtai į Lietuvą atvykęs asmuo gali išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį?

Lietuva vadovaujasi Europos Sąjungos teisės procedūra – Dublino reglamentu, kuris taikomas 32 šalyse. Prieglobsčio pasiprašius bet kurioje iš šių šalių, nuimami asmens pirštų antspaudai ir suvedami į bendrą duomenų bazę. Remiantis Dublino procedūra, nustatoma, kuri viena šalis yra atsakinga už asmens prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Todėl pasitraukę į kitas Europos šalis migrantai dažnu atveju yra grąžinami į tą šalį, kuri pradėjo prieglobsčio procedūrą.

Kaip dažnai neteisėtai į Lietuvą atvykę asmenys yra maitinami?

Suaugusieji maitinami tris kartus per dieną, o vaikai ir paaugliai – po keturis kartus. Kai kuriose apgyvendinimo vietose yra sudarytos sąlygos gamintis maistą patiems. Tokiais atvejais, maitinimo paslaugos jiems nėra teikiamos.

Kokios medicininės paslaugos suteikiamos neteisėtai į Lietuvą atvykusiems asmenims?

Stovyklose lankosi mobilios medikų komandos, kurios vertina asmenų sveikatos būklę. Jei gydytojas išrašo medikamentų, jie būna asmeniui pristatyti. Ūmiai pablogėjus sveikatos būklei, kviečiama greitoji medicinos pagalba. Didesnėse apgyvendinimo vietose veikia medicinos punktai, kuriuose dirba šeimos gydytojas ir slaugytojas.

Ar migrantai gali dirbti tuo laikotarpiu, kol yra nagrinėjamas jų prieglobsčio prašymas?

Prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės.

VA Caritas archyvas

Kaip bendruomenės gali prisidėti prie pagalbos pabėgėliams?

Kiekvienas iš mūsų galime prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų organizuojamos inciatyvos „Žmogus – svarbiausia“ ir prisidėti prie elementarių migrantų poreikių užtikrinimo.

Norintys padėti migrantams, gali prisidėti šiais būdais:

• Aukojant lėšas atvykusių pažeidžiamų žmonių elementariems poreikiams. Lėšas renka Lietuvos Raudonasis Kryžius visų 9 partnerių organizacijų vardu. Savo pasirinktą sumą aukoti galite čia:https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia;

• Aukojant migrantams reikalingus daiktus;

• Savanoriška veikla (paramos skirstymas, socialinė pagalba, aplinkos tvarkymas, vaikų užimtumas ir pan.). https://www.redcross.lt/zmogiskumas-svarbiausia-padekite-pasirupinti-baziniais-pazeidziamiausiupabegeliu-poreikiais

Kodėl migrantui ar pabėgėliui išlaikyti skiriama daugiau pinigų, nei gauna šalies pensininkas?

Migrantų krizės suvaldymui – migrantų apgyvendinimui ir būtinosioms paslaugoms – lėšų skiria Europos Sąjunga. Migrantams skiriamų lėšų „krepšelis“ nėra didelis. Pavyzdžiui, Pabėgėlių priėmimo centre šiltą maistą sau ruošia patys pabėgėliai, patys įsigyja ir produktus. Produktų įsigijimui per dieną skiriama 2,5 euro.

Kaip ir kurie migrantai bus integruojami į visuomenę ir darbo rinką?

Suteikus užsieniečiui prieglobstį, asmeniui taikoma socialinė integracija. Sukuriamas individualus integracijos planas, suteikiama reikiama parama, būtiniausios švietimo, socialinės, psichologinės ir sveikatos priežiūros
paslaugos.

Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į asmens galimybes, pažeidžiamumą ir pastangas integruotis. Išmokų dydis priklauso nuo jo pažangos įgyvendinant individualų integracijos planą, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymosi. Integracija savivaldybėje trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.

Ar valstybė turės visada finansiškai išlaikyti pabėgėlio statusą gavusius asmenis?

Pabėgėlio statusą gavę asmenys skatinami integruotis į visuomenę, mokytis, susirasti darbą. Parama integracijai teikiama atsižvelgiant į asmens galimybes, pažeidžiamumą ir pastangas integruotis. Išmokų dydis priklauso nuo jo pažangos įgyvendinant individualų integracijos planą, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymosi. Integracija savivaldybėje trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.

Ar migrantams užtikrinama psichologo ar psichiatro pagalba? Kodėl ji yra reikalinga?

Pabėgėlių priėmimo ir Užsieniečių registracijos centruose dirba psichologai. Kitose apgyvendinimo vietose mobilios specialistų komandos nustato migrantų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, taip pat įvertina migrantų emocinę būseną, gydytojo poreikį, ypatingai kritinėmis situacijomis juos konsultuoja psichologai.

Ar migrantų šeimos apgyvendinamos kartu? Ar migrantų vaikai gali būti atskiriami nuo tėvų?

Migrantų šeimos visada apgyvendinamos kartu. Vaikai negali būti atskirti nuo tėvų.

Kokia tvarka priimami migrantai, nesulaukę pilnametystės amžiaus?

Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvą. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.

Ką veikia migrantai, gyvenantys stovyklose? Kokia jų kasdienybė?

Šiuo metu migrantų judėjimo laisvė stovyklose yra apribota – tai reiškia, kad jie negali palikti stovyklos.

Stovyklose jų užimtumas gana ribotas: kiek įmanoma, žmonės skalbiasi drabužius, švarina savo aplinką, pristačius užimtumo priemonių, jeigu orai geri ir erdvė tinkama, žaidžia lauko ar stalo žaidimus, vaikai daug piešia ir užsiima kita veikla, kuria galima užsiimti stovykloje.

Kaip pasirengta saugoti migrantus, įkurtus šalia gyvenviečių? Kaip garantuojamas žmonių saugumas?

Siekiant užtikrinti saugumą, veikiama 3 kryptimis:

1. stovyklavietės ir joje gyvenančių žmonių apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, gali būti pasitelkiamos ir privačios saugos tarnybos. Pajėgos planuojamos taip, kad būtų užtikrinta tvarka stovyklavietės viduje, o stovyklavietėje gyvenantys asmenys niekur nepasišalintų;
    
2. stovyklavietės apylinkėse, gretimose gyvenvietėse skiriamas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kuris patruliuoja ir yra pasirengęs reaguoti į visus įvykius, kilus neramumams stovyklavietėje ir pan., taip pat maksimaliai greitai prisideda vykdant iš stovyklaviečių pasišalinusių asmenų paiešką;
    
3. pasienio bei policijos pareigūnai intensyvina bendradarbiavimą su vietos gyventojais, vietos valdžios atstovais ir maksimaliai įsitraukia į saugumo problemų sprendimą, teikia informaciją apie situaciją žmonėms, bendruomenių atstovams. Tam organizuojami susitikimai, bendraujama socialiniuose tinkluose ir pan.