ES kovos su skurdu strategijoje – dėmesys minimalioms pajamoms

Pagrindinis ES kovos su skurdu strategijoje – dėmesys minimalioms pajamoms
 
Caritas Europa ir Vokietijos Caritas paskelbė ES kovos su skurdu strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skirta minimalioms pajamoms. Sprendimų priėmėjai iš Europos Parlamento ir Europos Komisijos atnaujino įsipareigojimą siekti visuminio požiūrio, kad žmonės išbristų iš skurdo.
 
Naujausiais Eurostato duomenimis, 94,6 mln. žmonių gresia skurdas ir jie patiria didelį materialinį ir socialinį nepriteklių. Kitaip tariant, kas penktam ES gyventojui nepakanka pajamų oriam gyvenimui. Taigi, kokia yra naujai išrinkto Europos Parlamento ir Europos Komisijos pozicija dėl ES kovos su skurdu strategijos, kurią neseniai paskelbė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen? Kokie bus tolesni veiksmai, susiję su minimaliomis pajamomis, ir kaip tai dera su platesne ES kova su skurdu?

Šiems klausimams ir kitoms socialinės politikos iniciatyvoms aptarti praėjusią savaitę Vokietijos Caritas būstinėje Briuselyje surengta aukšto lygio konferencija. Sveikinimo kalboje Caritas Europa generalinė sekretorė Maria Nyman pabrėžė, kad būtina skubiai spręsti didėjančio skurdo problemą Europoje, sistemingiau įgyvendinant jau esamas priemones, pavyzdžiui, Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų, užtikrinančių aktyvią įtrauktį, ir direktyvą dėl pakankamo minimalaus darbo užmokesčio ES, toliau siekiant papildomų priemonių, kurios leistų žmonėms gyventi oriai. ES pagrindų direktyva dėl minimalių pajamų būtų svarbus žingsnis šia kryptimi ir taptų būsimos kovos su skurdu strategijos kertiniu akmeniu.

Po trumpo pranešimo apie kasdienę skurdą patiriančių žmonių tikrovę Ispanijos Caritas pateiktame vaizdo įraše, Antverpeno universiteto profesorius Ive Marxas pristatė savo naujos knygos „Visuomenė be skurdo“ išvadas. Diskusijoje su įvairių politinių frakcijų Europos Parlamento nariais dalyvavo Europos Komisijos Socialinių teisių ir įtraukties generalinio direktorato (EMPL GD) direktorius bei pilietinės visuomenės atstovai.
Profesorius Marksas pabrėžė, kad jei yra politinė valia, yra priemonių skurdui panaikinti. Tam reikia, kad įvairios politikos sritys būtų nuoseklios. Minimalių pajamų nuostatų išplėtimas atsižvelgiant į aplinkybes yra esminis aspektas siekiant veiksmingai remti žmones, atsidūrusius pažeidžiamiausiose situacijose.

Nepriklausomas ekspertas Jürgen Schneider, EAPN Vokietija, primygtinai reikalavo, kad su pilietine visuomene, ypač atstovaujančia pažeidžiamose situacijose gyvenantiems žmonėms, būtų konsultuojamasi dėl visų politinių iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su skurdu, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti Europos kovos su skurdu strategijos priėmime. Europos Parlamento nariai Dennis Radtke (Europos liaudies partija), Jana Toom (Renew Europe), Özlem Demirel (Kairiųjų partija) ir Vivien Costanzo (S&D) pritarė šiam teiginiui, akcentuodami, kaip svarbu užtikrinti, kad nacionalinio ir Europos lygmens teisėkūros sistemos papildytų viena kitą.

Socialinių teisių ir įtraukties direktorė Katarina Ivankovič Kneževič patvirtino, kad ES piliečiai pagrįstai tikisi, jog bus išspręsta daugybė pagrindinių skurdo ir atskirties priežasčių dabartinėje Europoje. Visuotinai sutariama, kad ES turi dėti daugiau pastangų kovojant su skurdu; mes nė iš tolo nepriartėjome prie tikslo iki 2030 m. iš skurdo ištraukti 15 mln. žmonių. Pasak jos, būsimoje ES kovos su skurdu strategijoje turėtų būti bent trys pagrindiniai elementai: tinkama socialinė apsauga, aktyvios įtraukties į darbo rinką priemonės ir galimybė naudotis socialinėmis paslaugomis.
 
Caritas Europa generalinė sekretorė Maria Nyman. Caritas Europa nuotr. 
 
Galima sukurti kitokią Europą, kurioje niekas neliktų nuošalyje. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi oriai, labai svarbu, kad būtų taikomos tinkamos minimalių pajamų sistemos ir galimybė naudotis gerai aprūpintomis socialinėmis paslaugomis.
Maria Nyman, Caritas Europa generalinė sekretorė
 
ES sprendimų priėmėjai taip pat turėjo galimybę kalbėtis su Prancūzijos, Suomijos ir Čekijos Caritas organizacijomis, kurios veikia vietoje, teikia paslaugas ir paramą skurdą bei atskirtį patiriantiems žmonėms. Akcentuota minimalių pajamų sistemų būtinybė. Skirtingose šalyse jos gali atrodyti skirtingai, tačiau sutarta dėl būtinybės imtis ryžtingesnių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad minimalių pajamų sistemos teiktų tinkamą paramą vis didesniam skaičiui žmonių, gyvenančių pažeidžiamose situacijose Europoje.
 
Pagal Europos Carito pranešimą spaudai parengė Lietuvos Caritas