Lietuvos Carito renginio, skirto Pasaulinei maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dienai, pranešėjai
Esame tiek civilizuoti, kiek suprantame prekybos žmonėmis problemą ir rūpinamės išnaudojimo aukomis. Taip pradėdamas nuotolinį Lietuvos Carito renginį, skirtą Pasaulinei maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dienai, sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
„Šio renginio tema – nematau, negirdžiu nerūpi. Arba – matau girdžiu, rūpi. Tai pasirinkimas, kurį turime daryti kiekvienas asmeniškai. Nuo jo priklausys, kaip mūsų Tėvynėje nuo išnaudojimo bus apsaugoti žmonės, ypač jaunimas“, – pabrėžė arkivyskupas.
Pasak Carito globėjo, su vergove Vakarų kultūros kaunasi jau du tūkstančius metų, o Kristaus žodžiai apie išlaisvinimą, kad nėra nei žydo, nei graiko – akcentuoja kiekvieno žmogaus tą patį orumą.
„Jis kalba, kad vergovė – didžiausias nusikaltimas prieš žmogų, o tai reiškia – ir Dievą. Ši mintis persmelkusi visą krikščioniškąją pasaulėžiūrą, tad matome nuolatines pastangas nuo pat krikščioniškos kultūros pradžios rauti prekybos žmonėmis ydą, dovanojant supratimą, kad visi žmonės – lygūs. Kad joks žmogus negali būti naudojamas kito žmogaus tikslams, nes pats savyje yra tikslas, o ne priemonė. Paversti žmogų priemone, pažeminti jo orumą galiausiai reiškia pažeminti patį Kūrėją – kiekvieno žmogaus autorių“, – pabrėžė arkivysk. K. Kėvalas.
„Šio renginio tema – nematau, negirdžiu nerūpi. Arba – matau girdžiu, rūpi. Tai pasirinkimas, kurį turime daryti kiekvienas asmeniškai. Nuo jo priklausys, kaip mūsų Tėvynėje nuo išnaudojimo bus apsaugoti žmonės, ypač jaunimas“, – pabrėžė arkivyskupas.
Pasak Carito globėjo, su vergove Vakarų kultūros kaunasi jau du tūkstančius metų, o Kristaus žodžiai apie išlaisvinimą, kad nėra nei žydo, nei graiko – akcentuoja kiekvieno žmogaus tą patį orumą.
„Jis kalba, kad vergovė – didžiausias nusikaltimas prieš žmogų, o tai reiškia – ir Dievą. Ši mintis persmelkusi visą krikščioniškąją pasaulėžiūrą, tad matome nuolatines pastangas nuo pat krikščioniškos kultūros pradžios rauti prekybos žmonėmis ydą, dovanojant supratimą, kad visi žmonės – lygūs. Kad joks žmogus negali būti naudojamas kito žmogaus tikslams, nes pats savyje yra tikslas, o ne priemonė. Paversti žmogų priemone, pažeminti jo orumą galiausiai reiškia pažeminti patį Kūrėją – kiekvieno žmogaus autorių“, – pabrėžė arkivysk. K. Kėvalas.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Asmeninio albumo nuotr.
Tiek dirbantys pagalbos prekybos žmonėmis aukoms srityje, tik siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius žino, kad vergijos formos – įvairios ir keičiasi. Arkivysk. K. Kėvalo žodžiais, šiandien prekyba žmonėmis mums atrodo kaip tam tikra neįmanomybė, bet vis dėlto egzistuoja. Todėl pirmiausia turime atpažinti, kokiu būdu išnaudojimas paslaptingai bet vis dėlto kerojasi mūsų visuomenėje, ir bandyti jį užkardyti.
Tiek dirbantys pagalbos prekybos žmonėmis aukoms srityje, tik siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius žino, kad vergijos formos – įvairios ir keičiasi. Arkivysk. K. Kėvalo žodžiais, šiandien prekyba žmonėmis mums atrodo kaip tam tikra neįmanomybė, bet vis dėlto egzistuoja. Todėl pirmiausia turime atpažinti, kokiu būdu išnaudojimas paslaptingai bet vis dėlto kerojasi mūsų visuomenėje, ir bandyti jį užkardyti.
„Kitas labai svarbus dalykas – girdėti aukas, pamatyti vieną iš žmogaus naikinimo būdų – prekybą žmonėmis, kuri kartais labai subtiliai užslėpta, įvyniota į gražius pasiūlymus, pagalbą išvykti į tolimą kraštą, darbo galimybes, – vardijo ganytojas, pridurdamas, jog pačios aukos neretai ne iš karto supranta, kad papuolė išnaudotojams į rankas.
Mums, kurie su tokiais žmonėmis susitinkame, taip pat svarbu žinoti apie modernią vergiją, kad jauniems ir pažeidžiamiems žmonėms galėtume perteikti, kas tai yra, kaip veikia besipelnantys iš prekybos žmonėmis, kad prireikus jie patys galėtų atpažinti, kad gal vyksta negeri dalykai ar net nusikaltimas jų atžvilgiu.
Kaip sukurti sistemą, kuri padėtų mums būti akyliems, dar daugiau – jautriems ir prireikus pasiūlyti sistemišką pagalbą prekybos žmonėmis aukoms? Pasak arkivysk. K. Kėvalo – tai svarbiausias klausimas minint Pasaulinę maldos ir apmąstymų apie prekybą žmonėmis dieną, kviečiant klausyti, svajoti, veikti.
„Klausyti reiškia atsisakyti abejingumo – pažinti problemą, nenusigręžti nuo jos kylant pagundai sakyti, kad čia ne mano reikalas, manęs neliečia, nieko neturiu su tuo bendro. Ir vis dėlto visi turime būti jautrūs. Įsiklausyti. O gebėjimas svajoti kyla iš žinojimo, kad galime siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, aukštesnio civilizuotumo laipsnio per artimo meilės pajautą ir dovanojimą kitiems. Tai – svajonė apie visuomenę be prekybos žmonėmis, atpažįstant išnaudojimą. Ir jau tuomet – veikti. Nes svajones paversti tikrove reikia drąsos, išmanymo, rūpesčio vieni kitais. Taigi ši pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena duoda mums suvokimą, įkvėpimą, bet ir padrąsinimą kalbėti apie moderniąją vergiją, ją atpažinti, vieni kitus drąsinant veikti savose aplinkose“, – sakė Carito globėjas.
Arkivyskupas sveikino ne tik nuotolinio renginio pranešėjus, dalyvius, bet ir visus, kuriems rūpi žmogaus orumas. Tebūna kartą metuose minima maldos ir apmąstymų apie prekybą žmonėmis diena padrąsinimas mums visiems nesiliauti padėti žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Ministrė A. Bilotaitė: tikėtina, skaičiai daug didesni, nei 7 tūkst. aukų per metus
Kaip sveikindama nuotolinį Carito renginį sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, prekybos žmonėmis tema – vis dar nepatogi, o pats jos faktas – sunkiai suvokiamas. Tai ir neteisėtas įvaikinimas, priverstinės santuokos, prekyba organais, seksualinis suaugusių ir vaikų išnaudojimas, vergiškas darbas, prekyba vaikais.
LR Vidaus reikalų Ministrė
„Visa tai vyksta šalia mūsų ir daug dažniau, nei manome. Kasmet Europos Sąjungoje užregistruojama apie 7 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Tikėtina, kad tikrasis jų skaičius daug didesnis, nes dalis aukų neatpažįstama. Net 63 proc. nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis yra moterys nuo iki 25 iki 30 metų amžiaus, kas penkta auka – nepilnametis“, - vardijo ministrė pabrėždama, kad tikrasis prekybos žmonėmis mastas – daug didesnis.
Prekiautojai žmonėmis nuolat ieško spragų ir taikosi į pažeidžiamiausius, todėl, kaip pabrėžė ministrė, turime būti budrūs ir laiku atpažinti nusikaltimą, o taip pat - padėti kitiems išvengti prekiautojų žmonėmis pinklių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė 116 specialistų
Sunkumus, su kuriais susiduria mokiniai ir kurie gali turėti įtakos jų pažeidžiamumui, nuotoliniame Carito renginyje apžvelgė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Bagdonaitė.
Pristatydama pokyčius ir iššūkiais švietimo sistemoje, pranešėja pasidalijo informacija apie specialiai apmokytus žmones, kurie gali atvykti į prevencinius renginius mokyklose visoje Lietuvoje.
116 specialistų sąrašą ir rekomendacijas bei metodines prekybos žmonėmis prevencijos priemones galite rasti paspaudę šias nuorodas: Prekybos-zmonemis-prevencijos-konsultantai.pdf (smm.lt)
Užimtumas vaikams iš Ukrainos. Kauno arkivyskupijos Carito nuotr.
D. Joneikis: svarbu pamatyti skirtingas prekybos žmonėmis rizikas regionuose
Mažosios bendrijos „Dariaus projektai“ vadovas Darius Joneikis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos regionuose problemos labai skiriasi, tad svarbu konkrečiose vietose atkapstyti tikrąsias prekybos žmonėmis rizikų šaknis.
Kaip pabrėžė buvęs pareigūnas, esminė prevencijos dedamoji – jaunimo atsparumo ugdymas, nes sprendimus vaikams ar jaunimui teks priimti patiems. Kad pažeidžiamiausi netaptų lengvu grobiu, D. Joneikio įsitikinimu, ypač svarbus neformalusis ugdymas, bendradarbiavimas su švietimo institucijomis, o taip pat – kad į prevencinį darbą įsitrauktų kuo daugiau neabejingų žmonių iš skirtingų sričių.
Socialinė pedagogė A. Vernickaitė: kokie vaikai – pažeidžiamiausi?
Didelę darbo ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose patirtį turinti socialinė pedagogė Agnė Vernickaitė dalijosi, kokie vaikai ir paaugliai – pažeidžiamiausi ir kaip pamatyti, kad konkretus vaikas ar visa šeima gali turėti ar turi bėdų.
Pasak Agnės, ypač svarbu pamatyti vaikus iš socialiai jautrios aplinkos, tuos, kurie gyvena skyriumi nuo šeimos, patiria nepriežiūrą, skurdą, turi psichikos sveikatos, kitų problemų. Taip pat svarbu įvertinti skirtingu poreikius ir atsižvelgiant į tai labai tikslingai rinktis pagalbos priemones.
Tam kaip tik ir buvo skirtas kitas pranešimas.
Interaktyvus žaidimas: įsijausti į piktadarį, auką, pareigūną, liudininką
Kalbėdama apie inovatyvias prevencijos priemones VšĮ „Ramintoja“ vadovė Vilma Popovienė pristatė interaktyvų žaidimą, kuriame moksleiviai gali per trumpą laiką įsijausti į skirtingas socialines roles bei profesijas – socialinio darbuotojo, prekiautojo žmonėmis, bendruomenės pareigūno, draugės draugo ir kt. Pradėjus aiškintis galimai įvykusį prekybos žmonėmis atvejį, „atsiranda“ ir liudininkai, kažką matę ir girdėję.
Palietus kelias skirtingas situacijas, pereinama prie diskusijos: kas įvyko, kodėl įvyko, ką buvo galima padaryti, kad neįvyktų.
Kaip dalijosi V. Popovienė, prevencinių užsiėmimų dalyvių klausiama, kokius panašius verbavimo ar manipuliacijos atvejus pastebi savo aplinkoje?
VšĮ Ramintoja vadovė Vilma Popovienė. Asmeninio ambumo nuotr.
Žaidimo tikslas – paskatinti jaunuolius pažvelgti į savo aplinką ir elgesį iš šono, būnant kitoje rolėje. Tai keičia stereotipinius įsivaizdavimus, jog „pavojai manęs tikrai nepasieks; TAI gali įvykti kažkam kitam, bet ne man“, „jei kas nors vyktų – tikrai iškart pastebėsiu“ ir pan.
A. Lazauskienė: į spąstus patenka ir su keliais aukštaisiais
Prekiautojai žmonėmis veikia gudriai ir net suaugę žmonės nepastebi, kaip yra įtraukiami. Apie naująsias vergijos formas ir kokiai tikslinei grupei kyla didžiausias pavojus šiandien nuotoliniame renginyje kalbėjusi Vilniaus arkivyskupijos Caritas programos „Pagalba patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Angelė Lazauskienė liudijo, kad į išnaudojimą patenka žmonės ir su keliais aukštaisiais.
Angelė pasakojo apie konkrečius atvejus, pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl 55 asmenų išnaudojimo klube, vergiškomis sąlygomis Lietuvoje įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ir kitus, kai prekeiviai žmonėmis naudojasi pažeidžiamumu ir koks turėtų būti mūsų visų atsakas ginant kiekvieno žmogaus orumą.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas programos „Pagalba patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Angelė Lazauskienė
Tai trečias pagal mąstą verslas po prekybos narkotikais ir ginklais. Mūsų atsakas
Kaip apibendrindama nuotolinį renginį sakė Šv.Mortos iniciatyvos koordinatorė prie Lietuvos Carito Vaida Matusevičiūtė, prekybos žmonėmis verslas pagal mastą yra trečias po prekybos narkotikais ir ginklais. Taigi, akivaizdu, kad išnaudotojai taip lengvai neatsisakys pelnytis iš pažeidžiamumo.
Šv.Mortos iniciatyvos koordinatorė prie Lietuvos Carito Vaida Matusevičiūtė
„Mums visiems tai žinia, kad turime veikti kartu ir tikslingai. Ne tik identifikuojant, ginant prekybos žmonėmis aukas, bet ir stiprindami prevenciją bei didindami visuomenės informuotumą apie prekybą žmonėmis. Kaip nepatekti į spąstus, o įsipainiojus – žinoti, kur kreiptis pagalbos ir vaduotis“, – pabrėžė Šv.Mortos iniciatyvos koordinatorė prie Lietuvos Carito.
Nuotolinio renginio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=cN5lerpD0N4
Pagalba prekybos žmonėmis nusikaltimų aukoms:
Lietuvos Carito informacija