Rugpjūčio mėnesį Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo pakviesti atvykti į Pilnų namų bendruomenę ir gyvai pajusti, kuo gyvena jos nariai. Į kelionę jaunimą su bendra malda ir geriausiais palinkėjimais išlydėjo organizacijos vadovai ir Caritas draugai iš Vokietijos, Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai komiteto (Hilfskomitee Litauen–Weißrussland).

Vilkaviškio vyskupijos Caritas autobusiuko atvykimas į Pilnų namų bendruomenės teritoriją sutapo su varpų skambėjimu – taip čia skaičiuojamas laikas leidžia pajusti, jog net būdamas vienas esi bendruomenės dalis.

Čia, gražios Dzūkijos gamtos apsuptyje, gyvenantys žmonės, puikiai sutvarkę savo gyvenamąją aplinką, savo pavyzdžiu visus svetingai priimamus apsilankančiuosius įkvepia ir sužadina troškimą daryti gerus darbus. Svetingai priimtas į bendruomenės gyventojų kasdienybę pusdieniui įsijungė ir savanorių būrelis. Trumpo nuoširdaus pabendravimo metu jaunimas buvo supažindintas su bendruomenės aplinka ir gyventojų dienotvarke. Pilnų namų bendruomenė turi didelį vaistažolių ūkį. Vaistažolių auginimas ir surinkimas reikalauja daug kruopštaus ir kantraus darbo, kuris yra reikalingas ne tik išgyvenimui, bet ir reabilitacinei veiklai, valios bei dvasios stiprinimui. Prie bendro triūso tą dieną prisijungė ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai, programos „Aš ir tu - būkime kartu“, skirtos žalingų įpročių bei elgesio prevencijai per Marijampolės savivaldybės jaunimo aktyvinimą savanoriškoje veikloje.

Vyriausia vaistažolių ūkio technologė, atsakinga už vaistažolių džiovinimą, paprašė patalkininkauti renkant žemuogių lapus. Palydėti į šilo pakraštį, talkininkai kibo į darbą: kas arčiau, kas toliau, saulės nušviestuose plotuose, žemuogynų pasidairydami, pamažu dėžes pildė žaliais lapeliais. Dalindamiesi naujais įspūdžiais, savanoriai nusprendė, jog toks darbas reikalauja nemažai kantrybės ir užsispyrimo. Šias savybes išsiugdyti dažniausiai ir tenka asmenims, kurie nori išmokti gyventi su priklausomybe, bet eiti sveikimo keliu.

Po maldos su Pilnų namų gyventojais, Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo svetingai pavaišinti pietumis, kuriuos valgė kartu su bendruomenės gyventojais. Vėliau brolis Mykolas plačiau papasakojo apie Pilnų namų bendruomenės atsiradimą bei savo asmeninę gyvenimo patirtį. Savanoriai sužinojo, kad nelabai derlinga Dzūkijos žemė yra labai tinkama vaistažolėms auginti. Brolis pasakojo, kad istorijos raidoje įvairios vienuolijos dažnai turėdavo žolelių ūkius, tad ir šiai naujai besikuriančiai vienuolijai vaistažolių auginimas yra labai tinkama ir naudinga veikla.

Žolelių rinkimui reikia daug darbo rankų, kruopštumo ir kantrybės, todėl šių savybių ugdymas padeda įgyvendinti pagrindinę Pilnų namų bendruomenės misiją – pagalbos teikimą vyrams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, nes darbas– svarbi terapijos dalis.

Šiuo metu bendruomenėje gyvena 25 reabilitacijoje dalyvaujantys ir besimokantys žengti asmenybės laisvėjimo keliu vyrai, kuriems Pilnų namų durys išlieka atviros ir po programos pabaigimo. Brolis Mykolas jautriai išsakė egzistuojančias problemas ir pasidžiaugė, kad net ir vienas ar du iš šimto asmenys, drąsiai žengiantys sveikimo keliu, yra didelis pasiekimas, dėl kurio verta stengtis.

Ekskursijos pabaigoje buvome supažindinti su naujai pastatytu pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu Pasyviuoju pastatu – nauju bendruomenės gyvenamuoju namu. Išvykos pabaigoje Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo apdovanoti Panaros „Pilnų namų“ bendruomenės išaugintų vaistažolių arbatomis, kad jų skonis primintų šią įspūdingą išvyką. Prieš išvykdami, po trumpo stabtelėjimo paskutiniam įsiamžinimui fotonuotraukose, vieni kitiems šio susitikimo dalyviai negailėjo pačių geriausių palinkėjimų bei kvietimų apsilankyti ir ateityje.

Kelionė namo buvo kupina pasidalinimo dienos įspūdžiais bei lydima dovanotų žolelių aromatingo dvelksmo.

Dalia Griūnaitė,

Vilkaviškio vyskupijos Caritas Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ soc. darbuotoja