Šį mėnesį vyko Europos Parlamento balsavimas dėl ES Migracijos ir prieglobsčio pakto. Šis balsavimas žymi ilgų derybų dėl prieblobsčio taisyklių Europoje pabaigą. Caritas Europa reiškia susirūpinimą dėl to, kad šis paktas gali daryti neigiamą poveikį tūkstančiams žmonių. Naujos taisyklės riboja prieigą prie reikalingos apsaugos tiems, kuriems jos reikia labiausiai.
Naujajam migracijos paktui nepavyko reformuoti tinkamai nefunkcionuojančios Dublino sistemos. Pagal šią sistemą kiekviena ES šalis, į kurią pirmą atvyksta prieglobsčio prašytojas, tampa atsakinga už prieglobsčio prašymo priėmimą. Vietoje to, naujosios taisyklės remiasi sudėtingu solidarumo mechanizmu. Pagal jį ES šalys narės gali mokėti tam tikrą mokestį, kuris leistų prieglobsčio prašytoją perkelti į kitą šalį. Šis mokestis nekompensuos padidėjusios atsakomybės toms šalims narėms, kurios žymi išorines ES sienas.
Paspartinta prieglobsčio suteikimo ar grąžinimo pasienio procedūroms tvarka taip pat problematiška. Ja siekiama apriboti prieglobsčio prašytojų judėjimą toliau ES ir palikti juos šalyse, į kurias jie atvyko pirmiausiai. Remiantis šia tvarka, įvyks daugybė sulaikymų, taip pat ir šeimų bei vaikų. Žmonių priėmimo procedūros bus skubotas, apsauga – itin ribota. Pasienio šalyse įtampa taip pat augs. Nauja prieglobsčio prašytojų atrankos sistema taip pat kelia klausimų. Pagrindinis jų – dėl diskriminuojančio rasinio profiliavimo, kuris akivaizdus vertinant sistemos privalumus ir trūkumus.
.jpeg)
Naujajame Migracijos pakte išplėsta „saugios trečiosios šalies“ samprata. Remiantis šiuo konceptu tikimasi, kad daugiau žmonių bus grąžinami į tranzito šalį, pvz. Tunisą. Tokiu būdu siekiama prieglobsčio teikimo atsakomybę perkelti ne ES šalims ir padidinti grąžinamų asmenų skaičių.
Svarbu pastebėti ir tai, kad šalių vyriausybėms suteikiama prieiga prie įvairių išskirtinių priemonių, kurios krizinėse situacijoje gali padėti atidėti prieigą prie prieglobsčio suteikimo procedūrų ir pratęsti procedūras pasienyje. Be kita ko, į ES teisę įtraukta prieštaringai vertinama kontraversiška ne ES šalių migrantų „instrumentalizacijos“ samprata.
Vyriausybės turi du metus pasiruošti Migracijos pakto įgyvendinimui. Europos Caritas ragina šalių vyriausybes pasisakyti prieš masinius sulaikymus pasienyje, sukurti orias priėmimo sąlygas (tame tarpe ir reikalingą medicininę bei teisinę pagalbą), leisti Nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiauti su prieglobsčio siekiančiais žmonėmis. Į šiuos procesus turi būti įtraukta ES prieglobsčio agentūra, Europos Komisija. Vykdant nuolatinį stebėjimą, šios institucijos privalo reaguoti ir taikyti konkrečias pasėkmes tiems, kurie vykdė neteisėtą veiklą ar nesilaikė ES teisės aktų.
„Nuo 2014 m. Viduržemio jūroje žuvo daugiau nei 30 000 žmonių. Tai turi pasikeisti, jei norime, kad ES išliktų ištikima savo vertybėms. Prieiga prie sąžiningų ir orumą užtikrinančių prieglobsčio procedūrų, žmonių priėmimas yra dalis reikiamų sprendimų.“ Michael Landau, Caritas Europa Prezidentas
Caritas Europa tikisi, kad naujasis Europos Parlamentas pademonstruos lyderystę, skatindamas Europą tapti vis labiau žmogiška, vis labiau grindžiamą pamatinėmis žmogaus teisėmis. Precedento neturintis solidarumas karo pabėgėliams iš Ukrainos rodo tai, ką gali ES tuomet, kai egzistuoja stipri politinė valia.
Žmonėms reikalingi papildomi saugūs maršrutai leidžiantys jiems judėti, dirbti ir gyventi saugiai bei oriai. Perkėlimo sampratos išplėtimas, humanitarinių vizų išdavimas, šeimų sujungimas, leidimas darbo migracijai – tai svarbios ir reikalingos sudėtingo sprendimo dalys.
Laikas pripažinti teigiamą ir neišvengiamą migrantų indėlį į Europos gyvenimą. Turime sustoti siekti iliuzijos, kad žmonių mobilumo stabdymas yra teigiamas ir norimas reiškinys.