Nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos ir mokslininkai kreipėsi į valstybės vadovus, ragindami neatidėlioti esminės mokesčių reformos, kuri būtina: viešosioms paslaugoms (nuo nacionalinio saugumo iki socialinių paslaugų) stiprinti; nacionaliniams ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti; skurdui ir socialiniai atskirčiai mažinti; socialiai teisingesnei mokesčių reformai įgyvendinti.
Organizacijos ir mokslininkai pasisako už nepagrįstų mokestinių lengvatų naikinimą, gyventojo pajamų mokesčio (GPM) progresyvumo didinimą, prabangios nuosavybės ir prabangos prekių apkomestinimą, taip pat ragina veiksmingiau kovoti su PVM grobstymu ir šešėliu.
Kaip akcentuojama kreipimesi, mokesčių reformos reikia dėl keturių esminių priežasčių:
1. Viešųjų paslaugų ir viešojo valdymo finansavimo
Dėl nepakankamo perskirstymo ir mažo biudžeto kenčia viešųjų paslaugų (sveikatos, kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos) finansavimas, didelei daliai gyventojų paslaugos yra neprieinamos arba nekokybiškos, o viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimai yra itin menki.
2021 m. duomenimis Lietuva perskirstė nuo BVP 32,3 proc., tuo tarpu ES vidurkis siekė 41,2 proc.Eurostat duomenimis 2020 m. Lietuva socialinei apsaugai skyrė 19,5 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis buvo 31,7 proc.
2021 m. Lietuva Sveikatos apsaugai skyrė 5,9 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis buvo 8,1 proc.Dėl nepakankamo sveikatos apsaugos finansavimo, Lietuvos gyventojai priversti už sveikatos paslaugas mokėti iš savo kišenės - 2020 m. Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrai iš savo kišenės sumokėta suma sudarė 28,69 proc. visų šalies išlaidų sveikatos priežiūrai, o ES rodiklis buvo perpus mažesnis – 14,39 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai.
Švietimui skiriamos lėšos Lietuvoje siekia ES vidurkį, tačiau, atsižvelgiant į mažą bendrą vidaus produktą vienam gyventojui, šios lėšos yra nepakankamos, norint pagerinti ugdymo kokybę, padidinti mokytojų atlyginimus, atliepti švietimo pagalbos specialistų poreikį ir kt.
2021 m. Lietuva aplinkos apsaugai skyrė 0,5 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis buvo 0,8 proc. 2020 m. Valstybės audito ataskaita „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“ išryškino esmines problemas, tarp kurių yra ir riboti ištekliai.
2. Tarptautinių organizacijų vertinimų ir nacionalinių įsipareigojimų
Tokios tarptautinės organizacijos, kaip EBPO, Europos Komisija, Pasaulio bankas, JT Tarptautinių Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas ne vienerius metus teikia pastabas Lietuvos mokesčių sistemai.
Komplikuota, regresinė mokesčių sistema yra socialiai neteisinga, pilna nepagrįstų lengvatų ir išimčių, teigiama kreipimesi.
Siekdama Europos Komisijos finansavimo per Europos ekonomikos gaivinimo fondą, Lietuva įsipareigojo atlikti dvi reikšmingas reformas: mokesčių sistemos ir minimalių pajamų.
Pasak pasirašiusiųjų raštą, šios dvi reformos reikšmingai tarpusavyje susijusios, nes be adekvačios mokestinės sistemos, valstybė nebus pajėgi finansuoti ir minimalių pajamų reformos.
Pagal Nacionalinio pažangos plano 2 strateginį tikslą „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį”, Lietuva įsipareigojusi skurdo rizikos lygį sumažinti iki 14 proc. , pajamų pasiskirstymo koeficientą - iki 5,0 kartų 2030 metais.
3. Skurdo rizikos ir pajamų nelygybės
Su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas (2022 duomenimis - 20,9 proc.), situacija iš esmės nesikeičia jau daugelį metų. Šis rodiklis yra vienas prasčiausių Europoje.
Pajamų nelygybė Lietuvoje taip pat ilgą laiką - viena didžiausių ES.
2022 m. 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. skurdžiausių žmonių pajamų lygis Lietuvoje skyrėsi 6,39 karto. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 4,74 karto (2022 m.). Lietuvos pajamų pasiskirstymo koeficiento dydį S80/20 lenkia tik Latvija ir Bulgarija.
4. Socialiai teisingesnės mokesčių sistemos
Mokesčiai turėtų siekti socialinio teisingumo, t.y. priklausyti ne nuo pajamų rūšies, o nuo pajamų dydžio.
„Palaikome bendrą mokesčių reformos kryptį, ypač siekiant apjungti visų rūšių pajamas ir vienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingoms veikloms. Taip būtų mažinamas mokestinis arbitražas ir siekiama socialiai teisingesnių mokesčių. Tačiau manome, kad būtina įgyvendinti ryžtingesnę reformą, siekiant didesnio viešųjų paslaugų finansavimo“, - teigiama kreipimęsi į šalies vadovus dėl mokesčių reformos.
Raštą pasirašiusių organizacijų ir mokslininkų siūlymai
Iš esmės peržiūrėti nepagrįstai didelį kiekį mokestinių lengvatų ir jas naikinti.
2021 m., pradėjus veikti mokesčių darbo grupei, buvo pristatytos mokestinės išimtys su detaliais skaičiavimais, kiek lėšų į biudžetą nėra surenkama dėl konkrečių mokestinių išimčių. Viso svarstytinos lengvatos sudarė 790 milijonų eurų. Tuo tarpu galutiniame mokesčių reformos pakete lengvatų naikinimas beveik neatsispindi.
Apjungiant įvairių šaltinių (ar rūšių) apmokestinamąsias pajamas, grįžti prie aukštesnio tarifo taikymo jau nuo 120, o ne 180 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Didinti gyventojo pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, įvedant papildomus mokestinius laiptelius.
Remiantis EBPO ir Pasaulio banko siūlymais, kreipimesi prašoma įvesti papildomą laiptelį pajamoms, kurios nesiekia 60 VDU.
Mokesčių reformos projektas numato GPM tarifo sumažinimą nuo 32 proc. iki 25 proc. gaunantiems didesnes nei 60 VDU pajamas pagal darbo sutartį, o gaunantiems didesnes nei 180 VDU pajamas - GPM tarifo sumažinimą iki 27 proc.
Esant šiuo metu galiojančioms Sodros luboms - pajamoms nuo 60 VDU, bendra mokestinė našta šios pajamų grupės asmenims mažės. Laikantis socialinio teisingumo principų, raginame nekeisti šiuo metu esamo progresinio tarifo aukštų pajamų apmokestinimui.
Apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes.
Lietuvoje surenkama turto mokesčių dalis yra žymiai mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis: Lietuvoje – 0,3 proc. nuo BVP, kai ES – 2,2 proc.
Itin brangią nuosavybę ir prekes (privatūs lėktuvai, jachtos, prabangūs juvelyriniai dirbiniai ir pan.), gali sau leisti įsigyti turtingi žmonės, kurie pagal savo galimybes turėtų prisidėti prie bendrojo gėrio ir didesniais mokesčiais. Tai į biudžetą atneštų daugiau pajamų.
Labiau kontroliuoti PVM grobstymą ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.
Lietuva nesurenka apie 25 proc. PVM mokesčio, taigi, per metus biudžeto nepasiekia apie milijardas eurų. PVM grobstymui užkardyti būtinas kontroliuojančių įstaigų pajėgumų stiprinimas, kontrolė ir baudų didinimas, akcentuojama rašte.
Ambicingesnė mokesčių reforma - spartesnė viešųjų paslaugų plėtra ir kokybė
Užuot atidėliojama - įgyvendinama ir daug ambicingesnė mokesčių reforma suteiktų galimybę adekvačiam viešųjų paslaugų finansavimui, padėtų įgyvendinti valstybės užsibrėžtus tikslus dėl skurdo rizikos ir pajamų nelygybės mažinimo bei prisidėtų prie viešųjų paslaugų plėtros ir kokybės.
Kreipimąsi į valstybės vadovus pasirašė:
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, vienijančio 69 nevyriausybines organizacijas, veikiančias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje, kurios kasmet suteikia pagalbą apie 200 tūkst. Lietuvos žmonių, direktorė Aistė Adomavičienė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vienijanti virš 1050 organizacijų (50 tūkst. narių) Pirmininkė Inga Ruginienė.
Lietuvos negalios organizacijų forumo, vienijančio 16 skėtinių nevyriausybinių negalios organizacijų, atstovaujančio apie 300 000 Lietuvos žmonių su negalia ir jų šeimų narių prezidentė Dovilė Juodkaitė
Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros Vedėja Prof. dr. Daiva Skučienė.
Nacionalinio švietimo NVO tinklo, vienijančio 23 narius, direktorė Judita Akromienė.
Vystomojo bendradarbiavimo platformos, vienijančios 23 nevyriausybines organizacijas, vykdančioji direktorė Ugnė Kumparskaitė .
Aplinkosaugos koalicija, vienijančios 11 nevyriausybinių organizacijų, pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos, vienijančios 43 nevyriausybines organizacijas, valdybos pirmininkė dr. Dalia Puidokienė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos, vienijančios 17 pacientų organizacijų, pirmininkė Vida Augustinienė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė
Mokslininkai:
Doc. dr. Rūta Brazienė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros dėstytoja, Dr. Nerijus Černiauskas, VU Ekonomikos ir verslo katedros asistentas Prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, VU dėstytojas Prof. dr. Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius Prof. dr. Romas Lazutka, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Doc. dr. Rasa Naujanienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytoja Doc. dr. Jekaterina Navickė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros dėstytoja Prof. dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto vyriausia mokslo darbuotoja Doc. dr. Rūta Žiliukaitė, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė.