Vidmanto Balkūnuo nuotr.Šventų Velykų rytą į Tėvo namus iškeliavus vienai iš Carito Lietuvoje atkūrėjų seseriai Nijolei Felicijai Sadūnaitei, dėkojame už jos gyvenimą, pašvęstą tikėjimo ir žodžio laisvei bei artimo meilės darbams.
Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių vienuolija, kuriai priklausė ses. F. N. Sadūnaitė, norinčius pagerbti savo gyvenimu Dievo, Tėvynės ir artimo meilę paliudijusią velionę, kviečia vietoj gėlės žiedo paaukoti Vilniaus arkivyskupijos Carito valgyklai „Betanija“, vargšams ar pagelbėti jums žinomai stokojančiai šeimai. „Tai būtų didžiausia dovana ses. Nijolei, kuri turėjo jautrią širdį visiems vargstantiesiems“, – rašoma vienuolijos pranešime apie laidotuves.
Balandžio 2 d., antradienį, 14 val. velionės kūnas bus pašarvotas Vilniaus laidojimo paslaugų centre (Kalvarijų g.), pirmojoje salėje.
Balandžio 3 d., trečiadienį, nuo 9 val. atsisveikinti su velione bus galima Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, kurioje 13 val. bus aukojamos šv. Mišios. Po jų – palydėjimas į laidojimo vietą Verkių (Jeruzalės) kapinėse.
Kur nėra tiesos – nėra laisvės, o jei nėra teisingumo – nėra ir taikos
Melsdami seseriai Nijolei atilsio Tėvo glėbyje, prisimename visai Lietuvai reikšmingą jos pasirinkimą kovoti už mūsų visų laisvę ir kad vienas kitam ne žodžiais, o iš tiesų būtume broliais ir seserimis.
„Kur nėra tiesos, nėra ir laisvės. O jei nėra teisingumo – nėra ir taikos. Kiekvienas turėtume prašyti tokio supratimo. Nebūtina religinį jausmą turėti, nes tikėjimas - Dievo dovana. Tačiau sąžinė kiekviename gyva“, - prieš kelerius metus po susitikimo su bičiuliais Valdovų rūmuose sakė ses. Nijoė Sadūnaitė.
Pasak Laisvės premijos laureatės, jei liūdna - bėk kam nors gera padaryti: senam, nuskriaustam, ligoniui: „Jėzus aiškiai sako, už ką mus teis: buvau alkanas - pamaitinai, buvau ištroškęs – pagirdei, buvau pakeleivis - priėmei, buvau kalinys - aplankei. Ką padarei vienam iš mažiausių – Jam padarei. Ir nesvarbu, kad kasdien rožančių bažnyčioj kalbėjai. Kas iš to, jei nemylėjai žmogaus?“
Vilniaus arkivyskupijos Carito socialinis centras Betanija. Lietuvos Carito nuotr.
Neįtikėtina sesers Nijolės drąsa, humoro jausmas ir stiprybė, žavėjusi visus, sutikusius ją savo gyvenimo kelyje, atsispindi biografijoje. Už faktų ir datų – autentiškas, tiesos troškimo ir meilės pažymėtas gyvenimas.
Persekiota, kalinta, kankinta
1945 m. pradėjusi lankyti mokyklą Telšiuose, 1955 m. N. Sadūnaitė baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. įstojo į pogrindinį Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Panevėžyje. Dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, VU Fizikos matematikos fakulteto skaičiavimo centre perforuotoja, baigusi medicinos seserų kursus – Vilniaus kūdikių namuose.
1963 m. Anykščiuose ji davė amžinuosius įžadus. Nuo 1974 m. N. Sadūnaitė pradėjo dauginti bei platinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką – iki pat Atgimimo pogrindyje leistą leidinį, kuris laisvam pasauliui skleidė žinią apie tikėjimo ir sąžinės laisvės pažeidimus sovietų pavergtoje Lietuvoje ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose. 1974 m. už šią veiklą N. Sadūnaitė buvo suimta ir nuteista trims metams kalėjimo griežto režimo lageryje Mordovijoje.
1980 m. grįžusi į Lietuvą, N. Sadūnaitė dirbo Paberžės bažnyčios valytoja ir toliau dalyvavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidyboje: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, veždavo į Maskvą disidentams, kad perduotų į Vakarus.
Nuo 1982 m. nelegaliai gyveno Lietuvoje ir Rusijoje. Nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma KGB.
Iš Vyriausiojo archyvaro tarnybos virtualios parodos apie ses. N. Sadūnaitę.
1987 m. rugpjūčio 23 d. ji kalbėjo pirmajame viešame Ribentropo-Molotovo pakto minėjimo mitinge Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Po jo buvo KGB tardoma bei persekiojama. 1988 m. su disidentais Antanu Terlecku ir Vytautu Bogušiu Vilniuje suorganizavo Vasario 16-osios minėjimą, o birželio 14 d. kartu su bendražygiais minėjimą trėmimams prisiminti.
Sveikino Lietuvoje atgimstantį Caritą
Nuo 1988 m. – Lietuvos Helsinkio grupės narė, N. Sadūnaitė buvo ir viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas“ steigėjų. Pirmajame Carito suvažiavime prieš 35 metus, sesuo Nijolė taip kreipėsi į daugiau nei 3000 žmonių, iš visos Lietuvos suvažiavusių atkurti sovietmečiu negalėjusio veikti Carito:
„Mieli broliai, sesės Kristuje, turiu džiaugsmą pasveikinti jus visus čia susirinkusius Lietuvos Helsinkio grupės vardu. Ta grupė įsisteigė 1976 ir jums visiems siunčia sveikinimus, linkėjimus ir prašo Aukščiausiojo palaimos, pasiekti jūsų kilnius tikslus. Taip pat mane prašo perduoti sveikinimus ir geriausius linkėjimus Ukrainos Helsinkio grupė. Jie visi kartu su mumis širdimi ir dvasia. Telaimina mus visus Gerasis Dievas“.
Reabilituota kaip nekaltai nuteista, pagerbta Lietuvoje ir JAV
1989 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas reabilitavo N. Sadūnaitę kaip nekaltai nuteistą ir nukentėjusią. 1989–1990 m. N. Sadūnaitė keliavo po Europą, lankėsi JAV. Kelionių metu religinės organizacijos organizuodavo susitikimus su vietos lietuviais, kuriuose ji pasakodavo apie Lietuvą.
Nuo 1990 m. N. Sadūnaitė dirbo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijoje, padėdama sunkumus patiriantiems žmonėms, taip pat nesiliovė kalbėti apie žmogaus teises, pasisakydama apie politinius ir visuomeninius įvykius Lietuvoje.
N. Sadūnaitė parašė ir JAV išleido atsiminimų knygas „KGB akiratyje“ (1985 m.) ir „Gerojo Dievo globoje“ (1989 m.). Tai knygos apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų teises Lietuvoje. Jos buvo išverstos ir išleistos rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir indų kalbomis. Lietuvoje abi atsiminimų knygos buvo sujungtos ir išleistos viena knyga „Skubėkime daryti gera“ (1998 m.).
1990 m. Los Andžele Kalifornijos Respublikonų partijos Tautybių grupės apdovanota medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises. 1992 m. jai buvo suteiktas Teksaso miesto (JAV) Garbės pilietės vardas ir apdovanota Poverello (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę. 2009 m. JAV lietuvių bendruomenė skyrė disidentei Laisvės premiją, kuria siekiama pagerbti tautine patriotine veikla Lietuvai ir lietuvių tautai nusipelniusius asmenis.
Lietuvoje N. Sadūnaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Baltijos Asamblėjos medaliu (2011). 2017 m. disidentei skirta Laisvės premija. Ji tapo 7-ąja šios, 2011 m. įsteigtos, premijos laureate. Premija buvo įteikta 2018 m. minint Sausio 13-ąją Lietuvos Seime.
Parengė Lietuvos Caritas