Pasak Caritas Ukraine vadovo pavaduotojo V. Yakymets, dėl Rusų okupacijos skverbimosi į Ukrainą, vis daugiau žmonių migruoja į Ukrainos Vakarus, ieškodami saugesnio prieglobsčio: „Mūsų sandėliai greitai tuštėja ir greitai galime nebeturėti kaip pasirūpinti būtiniausiais šių žmonių poreikiais. Ypač svarbu, kad su Jūsų visų pagalba galime įrengti ir išlaikyti saugias erdves vaikams su labai sunkiomis patirtimis. Tai vaikai, matę, kaip žūva jų artimieji ir net tėvai. Tai vaikai, matę, kaip netenka savo namų. Saugiose erdvėse jie gali bandyti susigrąžinti vaikystę. Taip pat išlieka aktuali pagalba negendančiais maisto produktais, tiekiamais Ukrainoje ten, kur neliko maisto prekių parduotuvių. Padėjote parūpinti malkų ir anglių būstams, kurių nebuvo kuo šildyti žiemą. Esame labai dėkingi už tai. Tačiau dėl Rusijos griaunamos energetikos sistemos, šiandien daugelis šalies miestų elektrą ir vandenį gali turėti tik keletą valandų per parą ir tai kelia naujų iššūkių“.

 

 

Volodymyro žodžiais, pusė tonos sprogmenų teko Charkivo miestui, kurio daugelis pastatų nebepataisomai sugriauti, tad žmonės nebeturi, kur gyventi. „Vėl kyla karo pabėgėlių banga, nes daugybė nebeturi kur glaustis, gelbėjasi nuo karo siaubo atsitraukdami į saugesnes vietas“, – pasakojo Ukrainos Carito atstovas, prašydamas nepamiršti Ukrainos šiuo sunkiu metu.

 

Ypatingą padėką Lietuvai jis reiškė dėl rūpesčio karo pabėgėliais – tiek persikėlusiems į mūsų šalį, tiek vadinamiesiems vidaus pabėgėliams, kurių Ukrainoje priskaičiuojama per 5 milijonus: „Tariame ačiū už Jūsų maldas ir solidarumą, kurį atspindi ir tai, kiek Ukrainos vėliavų Lietuvoje. Daugybę jų mačiau važiuodamas per Vilnių, Kauną, Panevėžį! Nuoširdžiai dėkojame už moralinį, dvasinė palaikymą, o taip pat – už kiekvieną maisto, asmens higienos paketą, už kiekvieną apklotą, kuris šildė šaltuoju metu. Ačiū už finansinę paramą, kuri jau leido padėti daugiau nei 5 mln. 200 tūkst. žmonių visoje Ukrainoje per 46 vietinius Caritus, su daugybe savanorių teikiant būtiniausią pagalbą karo išvargintiems žmonėms. Tačiau pagalbos ir toliau mūsų prašo šimtai tūkstančių“.

 

Kaip sako Lietuvos Carito vadovė Deimantė Bukeikaitė, liudijimai iš pirmų lūpų apie Ukrainos žmonių realybę ir kaip karitiečiai jau trečius metus visomis išgalėmis stengiasi padėti milijonams perkeltųjų Ukrainos šalies viduje – tikime – įkvėps dar stipriau telktis pagalbai žmonėms, kurių gyvenimus niokoja karas, ir kurie vis viena nepasiduoda. Dėkodami už dar vieną išgyventą dieną jie kovoja ne tik už savo kraštą, bet ir mus visus.

 

Lietuvos Carito skelbiamas 7-asis paramos rinkimas Ukrainai reikalingiausiais daiktais bei ilgo galiojimo maisto produktais balandžio 16, 17, 18 dienomis vyko ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, bet ir mažesniuose, tokiuose kaip Gargždai, Kaišiadorys, Marijampolė, Šilalė, Molėtai, Zarasai ir kituose.

 

 

Pasak Lietuvos Carito vadovės, net ir visai nedidelių miestelių bendruomenės susiorganizavo rinkti paramą. Vienas iš pavyzdžių – Seda, kur pernai atsikūrė Caritas ir žmonės entuziastingai telkiasi gerumo darbams. Parama rinkta daugiau nei 30-yje Lietuvos miestelių ir miestų.

 

 

Pastarųjų dienų istorija iš Chersono paaiškina, kodėl Lietuvos Caritas kaip svarbią paramą išskyrė ir saldumynus vaikams.

 

Kaip su Caritu pasidalijo ilgametė bendražygė, savanorė šaulė Milda Goštautaitė, pakeliui į Chersoną ji sulaukė skambučio iš Lietuvos Carito su prašymu aplankyti šeimą, kuri kreipėsi su pagalbos prašymu. „Tie žmonės negalėjo patikėti, kad tolimos šalies pagalbos organizacija parodė rūpestį paprastais žmonėmis, kurie yra už 2000 kilometrų, kitoje šalyje, karo zonoje. Bendraujant išsikalbėjo, kad apie Lietuvos Caritą sužinojo iš vyro, kuriam padėjome daugiau nei prieš pusmetį. O pagalbos kreipėsi todėl, kad nepatenka į kategoriją žmonių, galinčių gauti paramą, nors labai sunkiai verčiasi. Šeima, nedidelė, turi tik vieną sūnų. Moters mama su klausos negalia, sunkiai judanti, bet tik 65 metų amžiaus. Namas, kuriame gyvena, iš dalies sugriautas po raketos smūgio, tačiau įėjimas išlikęs. Reikalavimus atitinkančios pagalbos kategorijos – žmonės nuo 70+ metų, daug vaikų ir tie, kurie apskritai neteko namų“, – vardijo Milda.

 

 

Lietuvę iki ašarų sujaudino aštuonmečio berniuko atsakymas į klausimą, kaip jam sekasi. Vaikas pasakojo, kad neina į lauką, nors už lango jau beveik vasara, nes nesaugu, o užmigti negali dėl artilerijos naktį. Nors beveik devynerių, jis tik šiais metais pradėjo eiti į pirmą klasę, mat okupuotame Chersone atsisakė lankyti rusišką mokyklą. Dabar pamokos – tik nuotoliu, nes Chersono mokyklos arba sugriautos arba nesaugios vaikams. Pasiilgsta draugų.

 

Kalbantis Milda su Romanu susizgribo, kad automobilyje turi šokoladą. Berniukui tai buvo didžiausia artėjančio gimtadienio dovana!

 

„Ir kolegos karitiečiai iš Ukrainos mums sako, kad daugumai vaikų saldumynas – didžiausias džiaugsmas šiomis dienomis, pabrėžia Lietuvos Carito vadovė D. Bukeikaitė, paaiškindama, kodėl į ilgo galiojimo maisto produktų sąrašą šįkart įtraukė ir saldėsius”.

 

Pasakojimais iš Ukrainos karitiečiai dalijosi Carito atsikūrimo 35 m. renginyje Kaune. Pasak arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, ši sukaktis – proga mums visiems padaryti gera, prisidėti prie paramos mūsų seseriškai Ukrainos tautai nesibaigiančių išbandymų metu.

 

 

Nuoširdžia padėką Lietuvos žmonėms norėjo perduoti ir „Caritas-Spes Ukraine“ vadovas kun. Vyacheslavas Grynevychius: „Reiškiu giliausią dėkingumą už jūsų paramą ir kad nepalikote mūsų vienų kovojant prieš agresorių. Lietuviai Ukrainoje yra labai gerbiami ir artimi mums. Ypatingai svarbu, kad jūsų žemės sūnus, Apaštališkasis Nuncijus Visvaldas Kulbokas nepaliko Ukrainos, o palaiko vietinius žmones, lanko parapijas. Mums tai yra didelės drąsos pavyzdys“.

 

Kaip pabrėžė kun. V. Grynevychius, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvos Caritas buvo vienas pirmųjų ištiesusių pagalbos ranką, teikusių humanitarinę pagalbą ne tik per Caritas struktūras, bet ir tiems, kurie prašė pagalbos tiesiogiai.

 

Per Caritą suaukotos Lietuvos žmonių lėšos pasitarnavo ir steigiant reabilitacijos centrą Ukrainoje, Žytomyre. „Tai labai svarbu, nes karą išgyvenusiems vaikams reikia pagalbos ir palaikymo, Esame labai dėkingi už jūsų indėlį ir tai, kad galime plėtoti specializuotą pagalbą“, – pabrėžė „Caritas-Spes Ukraine“ vadovas.

 

Lietuvos Carito paramos rinkimas Ukrainai balandžio 16-18 dienomis – jau 7 nuo plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios.

 

Ačiū visiems savanoriavusiems, kiekvienam, atnešusiam paramos, pervedusiam ar dar pervesiančiam lėšų, taip pat žmonėms, kurie nevadina savęs savanoriais, bet nuveža, parveža, perduoda  paramą, padeda norintiems prisidėti prie pagalbos Ukrainos žmonėms, dalijasi informacija. Taip mano mažai tampa mūsų daug.