„Savanoriauju dažniausiai rytinėje pamainoje. Ateinantys žmonės malonūs ir mieli. Vietoje dirbančios savanorių koordinatorės tikrai labai geros, nesunku suprasti sistemą, viskas jau patį pirmą kartą buvo paaiškinta labai aiškiai. Smagu pagelbėti užpildant anketas, kadangi taip galima pabendrauti su daug žmonių. Žmonės džiaugiasi savanoriais, jiems dėkoja ir tai tikrai labai maloni patirtis. Kiti savanoriai taip pat labai malonūs, gera susipažinti ir turint laisvą minutę pabendrauti.“ - Savanorė Ona

„Savanorystė ir atostogos – puikiai suderinami dalykai tarpusavyje. Juk savanorystė yra tavo paties pasirinkimas, o viso to patirtys – labai įdomios. Patirtis vakcinavimo centre Vilniuje – absoliučiai nauja. Jaučiasi įvairios atėjusiųjų skiepytis nuotaikos, bet manau, kad visi dirbantys, savanoriaujantys ten – padedame kurti pozityvią atmosferą. Visa darbo sistema yra tiesiog ypatinga – savanoriauji ir matai, kaip yra stengiamasi, jog visos atšildytos vakcinos būtų sunaudotos. Niekada netikėjau, kad toks mažas stiklinis buteliukas gali reikšti tiek daug. Savanorystės patirtis dar kartą parodė, kad visur visos pastangos ir atsidavimas yra matomas. Kartą sulaukiau skambučio ir išgirdau prašymą tapti savanorių koordinatore – man tai labai reikšmingas ir svarbus įvertinimas“, – savanorė Gerda.

„Jau labai seniai galvojau apie savanorystę, viduje vis kirbėjo noras padėti, štai ir atėjo tas laikas – kažką duoti ne tik imti. O ir pagalbos vakcinacijos centruose trūko. Savanoriaudama ne tik įgyju įvairios patirties, bet ir pakeičiu aplinką, susipažįstu su įvairiais žmonėmis. Vakcinacijos centre sutinku ne tik tuos, kurie ateina skiepytis, bet labai vertingi susitikimai su kitais savanoriais, sužinai jų patirtis. Pati esu iš Ukmergės, bet teko savanoriauti ir Jonavoje, o šiuo metu ir Vilniuje – visai nesvarbu, nei vieta, nei metų laikas, nes jei turiu galimybę savanorystę derinti su darbu, atiduoti save ir padaryti gerą darbą – prisidedu ir padedu kitiems Caritas savanoriams. Džiaugiuosi, kad į šią savanorystę, matydama mano pavyzdį, įsitraukė ir dukra. Vadinasi, geras pavyzdys užkrečiamas ir įkvepia“, – savanorė Dalia.

„Duoti kitam nelaukiant atsako – tai man yra savanorystė. Nesvarbu, nei ką duoti, nei kam, nes tikiu, likimo dėsniu, jeigu turi daug, tai ir duoti turi daug. Per savanorystę aš galiu dalintis, tobulėti pats, kaip asmenybė. Sutikti kiti savanoriai tampa labai artimi ir užsimezgusi draugystė tampa puiki vasaros atostogų dovana. Vakcinavimo centre kiekvieną pirmadienį jau visą mėnesį turiu galimybę sutikti skirtingus žmones. Žmogus ateina ir, jei nusišypsosi jam, jis nusišypsos tau atgal“, – savanoris Donatas.

„Per kelis savanorystės mėnesius vakcinacijos centre, ne kartą buvo džiugu matyti, su kokiu palengvėjimu iš jo išeidavo pasiskiepiję žmonės, nuoširdžiai dėkodami už pagalbą, linkėdami geros dienos ir tikrai matydavosi, kad JŲ diena tapo geresnė. Atėjo diena, kai ir pats su ta „geros dienos“ nuotaika palikau vakcinavimo centrą. – gavau antrą skiepo dozę ir nors puikiai suprantu, kad korona dėl to nei man, nei aplinkiniams nepasibaigė, aš jaučiuosi padaręs viską, ką galėjau. Pirmiausia dėl savęs (juk mes visi kažkiek savanaudžiai), o antra – dėl kitų, nes paskiepyti reikia kuo didesnę visuomenės dalį. Reikia ir viskas, čia klausimų man nekyla. Kaip ir nekyla klausimų, kad reikia kreiptis pas odontologą, jei skauda dantį, traumatologą, jei susilaužau ranką, ar kitą specialistą, pagal kilusią problemą. Aš medicinos nesuprantu, bet man jos suprasti ir nereikia. Man užtenka ja pasitikėti. Per tuos du mėnesius mačiau, kaip augo vakcinavimo procesas. Darbuotis mažesniame mieste man atrodė smagiau ir dėl to neklydau – čia matai, kaip viskas veikia, su visomis nesėkmėmis ir sėkmėmis, čia esi svarbesnis sraigtelis, čia jautiesi labiau prisidedantis. Pradėjom nuo popierių popieriukų pildymo, o dabar viskas skaitmenizuota, skenuoji ID bar kodus, minkai pelę ir tiek žinių. Tik šiandien supratau, kad lygiagrečiai ir gyvenimas už vakcinavimo centro keitėsi“, – savanoris Jonas.