Iliustracija Ūlos Šveikauskaitės kartu su Unbound Philantrophy x Fine Acts.Su sese tyrinėdamos Švedijos miestus neaplenkiame „pavojingųjų“ rajonų. „Svetimųjų getuose“, kur „net policija nevažiuoja“, turime asmens sargybinius – 5 mūsų vaikus. Pakeliui į liūdnai pagarsėjusį Malmės Rosengård kvartalą stebime, kaip palei bėgius musulmonės močiutės sodina daržus. Sienas pranokstanti logika: ką pasėsi, tą pjausi.
Migrantų rajone tarp renovuotų daugiaaukščių randame Cronmans väg kiemą, kur Zlatanas Ibrahimovičius vaikystėje žaidė futbolą. Aikštė išklota perdirbtų sportinių batų danga. Prie įėjimo užrašas: „Čia mano širdis. Čia mano istorija. Čia mano žaidimas. Tęskite toliau. Zlatanas.“
Savame rajone, Švedijoje ir visame pasaulyje jis – futbolo žvaigždė. Įspūdingo dydžio Zlatano portretas ant vieno aukščiausių Rosengård daugiabučių – padėka vaikystės rajonui su įkvėpimu čia gyvenantiems siekti svajonių. Išsiskyrusių emigrantų vaikui – kurio tėvas bosnis buvo priklausomas nuo alkoholio, o kroatė mama Malmėje dirbo įvairiausius darbus, kad išlaikytų šeimą, – pavyko. Mokykloje buvęs vidutinių gebėjimų, dviračių vagis, šiurkštus gatvės futbolininkas išgarsėjo kaip vienas geriausių savo kartos futbolo puolėjų. Su savo vaikais kalbamės apie žmogų, kuris pasiekęs, sėkmės nepamiršo, iš kur ir kas jis yra. Vaikystėje išgyvenęs baisią stoką 42 metų futbolininkas skiria lėšų labdarai, prisideda prie neturtingų emigrantų vaikų ateities.
Girdžiu: tokių Zlatanų – vienetai. Ir ką panašios išimtys gali prieš nevaldomos migracijos baubus? Norite ekscesų Lietuvoje? Kaip kitaip, jei ne sienomis ir griežta atstūmimo politika, priešiškas valstybes atgrasyti nuo hibridinių atakų prieš Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją, Rusijai naudojant pabėgėlius kaip ginklus. Kaip be atgrasymo užkirsti kelią migrantų antplūdžiui į ES valstybes iš nesaugių, ekonomiškai silpnesnių pasaulio šalių? Kaip gintis nuo galimo terorizmo, augant migracijai?
Pabėgėlių krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje išaugino sieną. Tačiau šiapus liko klausimas – kaip migracijos grėsmių akivaizdoje išlikti žmonėmis? Atsakymas lems, būsime ar tik vadinsimės krikščionimis.
Dega namai, o vanduo atjungtas...
2021 metų vasarą pirmieji migrantai kerta Lietuvos sieną. Kai jų skaičius pasiekia dviejų tūkstančių ribą, spaudoje pasirodo pirmosios žinios, jog į mūsų šalį plūstelėjo „nelegalai“, ieškantys patogaus gyvenimo darbščių žmonių sąskaita. Lietuvos teritorijoje pradedamos kurti improvizuotos migrantų sulaikymo stovyklos. Vietos gyventojai jaučia baimę ir vieni kitiems pasakoja apie „juodaveidžius vyrus, atiminėjančius iš senolių bulves“. Caritas šaukiasi savanorių pagalbos, nes valstybinės institucijos nepasiruošusios tokiam žmonių antplūdžiui.
Situacija tokia rimta, kad pasienio darbuotoja Greta M., kurią sulaikymo stovykloje visi vadino mother, neištvėrusi išrėkia: „Atrodo, kad dega tavo namai, o vanduo atjungtas.“ Pasienio žmonės iš pervargusių pamažu verčiami tapti perpykusiais. Solidarumas ir humaniškumas paaukoti ant hibridinio karo aukuro. Vasarą šauliai ir krašto apsaugos savanoriai padėjo paskirstyti drabužius ir apavą pažeidžiamiausioms migrantų grupėms, o vėlyvą rudenį tie patys savanoriai turėjo dalyvauti, kai šunimis ir pykčiu buvo atgrasomi tarpusienyje sniegu klampojantys kurdų vaikai.
32 metų vieniša motina Dila (vardas reiškia „tiesiai iš širdies“) kurdų dialektu pasakoja atėjusi į Lietuvą su 11 ir 4 metų amžiaus dukterimis: „Jis sakė, kad taip mums visiems bus gerai. Ir tada aš supratau, kad jis gavo pinigų, kad jis pardavė Elfesya (11 m.). Aš žinau, jis vėliau ketino parduoti ir mažylę (4 m.). Ir taip ilgiau būti negalėjo. Mes pabėgom.“
Ji yra neraštinga. Buvo apgyvendinta Kazitiškio stovykloje liepos pradžioje. Vaikų teisių specialistai dukart apklausė mergaites. Abu kartus vaikai paliudijo patyrę seksualinę prievartą namuose. Dukart. Nes pirmąjį kartą buvo nekompetentingas vertėjas. Antrąsyk kalbantis išaiškėjo, kad Dila neužpildė prieglobsčio prašymo, nes nemoka rašyti.
Vaikai, pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepimo, šioje situacijoje yra neteisėtai kalinamos prekybos žmonėmis aukos. Hibridinio karo aukos. Spalį didžioji dalis pažeidžiamų asmenų buvo perkelta į Ruklą ir Naujininkus. Kasdien vis bandžiau suskaičiuoti, kiek vaikų yra Ruklos pabėgėlių centre ir modulinių namukų teritorijoje. Skaičius nuolat kito, nes rytą ir vakarą vis atkeliaudavo naujų gyventojų su vaikais. Taigi spalio 5 d. vien Rukloje buvo apie 300 kalinamų vaikų. Nelydimų nepilnamečių Rukloje turėjome apie 30. Dar daugiau vienišų paauglių jau trečią mėnesį laukė vaikystę liudijančios ekspertizės ir toliau gyveno nelydimi ir neprižiūrimi suaugusiųjų kalinimo stovykloje Linkmenyse ir kitose migrantų sulaikymo vietose.
Spalio 25-osios rytą man paskambino iš Kybartų, vyrų migrantų kalinimo stovyklos. Socialinė darbuotoja prašė pagalbos jaunuoliams iš Kongo. Du iš jų tą naktį bandė nusižudyti. Tokiu būdu į pabėgėlių krizės sprendimą pakvietėme įsitraukti kitas krikščionių bendruomenes.
Su Bartu Pauwelsu pradėjome burti mokytojus į savanorių komandą. Tarptautinių mokyklų mokytojai savanoriauja šeštadieniais, užsiima Ruklos mokinukų ugdymu. Nepaisant sudėtingų pandeminių sąlygų, daliai mokytojų pavyko užmegzti pasitikėjimo santykį su nelydimais nepilnamečiais. Bendromis pastangomis šie nelydimi vaikai netrukus keliaus į miesto mokyklas. Kiti centro vaikai (6–17 metų) toliau kalinami be leidimo išeiti iš teritorijos. Valstybė moko juos lietuvių kalbos, likusias žinias turi suteikti mūsų savanoriai.
Iš asmeninio ses. Viktorijos Voidogaitės albumo.
Ruklos namelių stovykloje pradinukus moko mūsų mokytojas Münir Akın. Visą savaitę pradinukų grupės iš eilės eina į improvizuotą klasę ir joje mokosi matematikos bei kitų dalykų. Šeštadieniais šie padaužos globojami mūsų savanorių iš laikinosios sostinės.
Vis dėlto net geriausi mokytojai, dirbantys kalėjimo sąlygomis, negali pakeisti to, ką kalinimas daro vaikams. Labiau nei mūsų meilės, rūpesčio ir gailestingumo šiems vaikams reikia leidimo gyventi laisvėje.“
(Iš sesers Viktorijos Voidogaitės CC kalbos Sugiharos fondui „Diplomatai už gyvybę“ ją paskelbus Tolerancijos žmogumi.)
Vargšai mus gelbsti
„Dievas ne tik eina su savo tauta, bet ir yra savo tautoje ta prasme, kad tapatinasi su vyrais ir moterimis jų kelionėje per istoriją, ypač su mažiausiais, vargšais, atstumtaisiais – tarsi pratęsdamas Įsikūnijimo slėpinį. Todėl susitikimas su migrantu, kaip ir su kiekvienu broliu ir seserimi, kuriems reikia pagalbos, yra taip pat susitikimas su Kristumi. Jis pats tai mums sakė. Tai Jis beldžiasi į mūsų duris alkanas, ištroškęs, svetimšalis, nuogas, ligonis ar kalinys, prašydamas susitikimo ir pagalbos“, – Žinioje rugsėjo 29-ąją minimai 101 Pasaulinei Migranto ir pabėgėlio dienai, kurios šiųmetinė tema „Dievas keliauja su savo tauta“, rašo popiežius Pranciškus.
.jpg)
Popiežius Pranciškus. Laimos Penek/svetainės popieziuslietuvoje.lt nuotr.Mato evangelijos pasakojimas apie Paskutinį teismą nepalieka abejonių. Šventasis Tėvas išskiria eilutes: „Buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ ir „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“.
„Taigi kiekvienas susitikimas kelyje yra proga susitikti su Viešpačiu; tai išganinga proga, nes seseryje ar brolyje , kuriems reikia mūsų pagalbos, esti Jėzus. Šia prasme vargšai mus gelbsti, nes leidžia mums sutikti Viešpaties veidą“, - rašo popiežius Pranciškus šią migrantams ir pabėgėliams skirtą dieną kviesdamas vienytis maldoje už visus tuos, kurie turėjo palikti savo kraštą ieškodami orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų.
„Laimingųjų klube“
Deja, susitikti su migrantu, kaip su broliu ir seserimi, kaip kviečia popiežius, sunkiai sekasi net ir mums, kurie dar visai neseniai patys nelegaliai dirbome turtingesnėse šalyse. Bandėme įveikti geležinę uždangą; už laisvę mokėjome įkalinimu svajonių valstybėse, į kurias veržėmės, kuriose buvome benamiai, prekybos žmonėmis aukos. Šelpiami ir palaikomi gailestingų žmonių, gelbėjami nevyriausybinių organizacijų. Gaudomi kaip nelegalai. Deportuojami. Net parskraidinami lėktuvais. Prakutę – naudojomės naujai atvykstančiųjų pažeidžiamumu. Siunčiame perlaidas Lietuvoje likusiems artimiesiems. Kai kas jau gauname ten užsidirbtas „vakarietiškas“ pensijas.
Prasidėjus plataus masto agresijai prieš Ukrainą, ypač po nesuvokiamų barbarybių Mariupolyje, Irpinėje, Bučoje, vėl teko „matuotis“ benamystę. Svarstymai, kur reiktų glaustis, iš ko gyventi su vaikais pasitraukus į saugesnes šalis, kėlė siaubą net būnant visateisiais „laimingųjų klubo“ nariais.
.png)
Laisvas judėjimas Šengeno zonoje ir narystė Europos Sąjungoje mums neleis patirti apgręžimo politikos, kuri po debatų Europos Parlamente keičiama apgręžiamųjų nenaudai. Nes „laimingųjų klubas“ ankštas, o norinčių į jį patekti – daug.
Sugriežtinta migracijos politika net dalies krikščionių kritikuojama kaip nepakankama. Diskutuojama, kad gal geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų „solidarumo“ įnašą nei Lietuvoje priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. Brangu, bet bent jau nereikės žiūrėti į akis Zlatanams, Diloms, juolab – pabėgėlių vaikams, kurių neapkaltinsi, neva patys pasirinko būti stumdomi nuo sienos prie sienos.
Caritas Europa: priverstųjų palikti namus skaičius – didžiausias istorijoje
Visame pasaulyje daugėjant karų ir konfliktų, priverstųjų palikti namus skaičius – didžiausias nei bet kada istorijoje, – akcentuoja Caritas Europa. Apskaičiuota, kad 2024 m. 120 milijonų žmonių visame pasaulyje bus priverstinai perkelti, o 2025 m. prieglobsčio prireiks daugiau nei trims milijonams, t.y. ketvirtadaliu daugiau asmenų, nei šiemet.
„Nuo 2014-ųjų Viduržemio jūroje žuvo per 30 000 žmonių. Jei norime, kad ES liktų ištikima savo vertybėms, – tai turi keistis. Prieiga prie sąžiningų ir orumą užtikrinančių prieglobsčio procedūrų, žmonių priėmimas yra reikiamų sprendimų dalis“, – sako Caritas Europa prezidentas monsinjoras Michaelis Landau, pabrėždamas, kad žmonėms reikalingi papildomi saugūs maršrutai, leidžiantys judėti, dirbti ir gyventi saugiai bei oriai.
.png)
Caritas Europa prezidentas mons. Michael Landau. Caritas Europa nuotr.
Precedento neturintis solidarumas karo pabėgėliams iš Ukrainos parodė, ką gali stipri politinė valia ES. Plačiai atvertos širdys ir namų durys tūkstančiams karo pabėgėlių iš Ukrainos buvo gyvas liudijimas, kaip Lietuvos žmonės gali susitelkti atjausdami ištiktus bėdos. Belieka nerūšiuoti pabėgėlių ir migrantų dėl skirtumų, kurių nė vienas nepasirinko – vietos ir sąlygų gimti, kalbos ar odos spalvos.
Užsieniečiai sudaro apie 7,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Metų pradžioje leidimus laikinai gyventi šalyje turėjo 199 239 žmonių, o leidimus nuolat gyventi – dar 22 609 kitų šalių piliečių.
Iš 793 užsieniečių, 2023 m. gavusių valstybės socialinę pagalbą ir apgyvendinimo paslaugas Pabėgėlių priėmimo centre, buvo 31 nelydimas nepilnametis: 8 iš Irano, 5 iš Sirijos, 4 iš Afganistano, po 3 iš Ukrainos, Somalio ir Jemeno, po 1 iš Etiopijos, Gambijos, Gvinėjos, Irako, Siera Leonės.
Užsienio piliečių, kuriems per praėjusius metus neleista įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, skaičius siekė 4 275. Daugiausia – iš Baltarusijos (1 734), Rusijos (1 649), Ukrainos (167), Uzbekistano (159), Kirgizijos (99), Sakartvelo (96), Kazachstano (95), Tadžikistano (66) ir kt.
2023 m. priimtas 2681 sprendimas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dažniausios priežastys:
- galima grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 171);
- neatitinkantys tikrovės duomenys, rimtas fiktyvios santuokos įtarimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (679);
- laiku nepateikti prašymą pagrindžiantys duomenys (315);
- neatitinka sąlygų leidimui gyventi Lietuvoje (282);
- darbdavys ar priimančioji įmonė bausti dėl užsieniečių įdarbinimo ir kt. tvarkų pažeidimus (74);
- nėra pagrindo išduoti leidimą dėl humanitarinių priežasčių ar asmuo įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą (66) ir kt.
Užsieniečiai Lietuvoje pagal pilietybę 2024-ųjų pradžioje:
Airijos 123, Afganistano 342, Albanijos 117, Alžyro 81, Andoros 3, Angolos 4, Antigvos 1, Argentinos 48, Armėnijos 459, Australijos 73, Austrijos 37, Azerbaidžano 3 833, Baltarusijos 62 165, Bangladešo 379, Bahreino 2, Belizo 1, Belgijos 116, Benino 2, Bosnijos ir Hercegovinos 9, Botsvanos 2, Brazilijos 147, Bolivijos 5, Bulgarijos 203, Burundžio 4, Butano 1, Čekijos 32, Čilės 16, Danijos 154, D. Kongo 31, Dominikos 3, Dominikos r. 2, Dramblio Kaulo Kranto 7, Egipto 327, Ekvadoro 21, Eritrėjos 54, Estijos 176, Etiopijos 7, Filipinų 487, Gambijos 2, Ganos 121, Graikijos 97, Gvatemalos 6, Gvinėjos 2, Haičio 1, Hondūro 16, Honkongo 2, Irako 65, Irano 321, Indonezijos 53, Indijos 4 668, Islandijos 36, Ispanijos 378, Italijos 612, Izraelio 730, Jamaikos 4, Japonijos 66, JAV 792, Jemeno 22, Jordanijos 40, Jungtinės Karalystės 818, Juodkalnijos 14, Kambodžos 10, Kamerūno 322, Kanados 123, Kazachstano 3 116, Kenijos 44, Kinijos 417, Kipro 49, Kirgizijos 6 205, Kroatijos 43, Kolumbijos 92, Komorų 1, Kongo 5, Kosovo 10, Kosta Rikos 14, Kubos 17, Latvijos 1 259, Laoso 2, Lenkijos 794, Lesoto 1, Libano 206, Liberijos 6, Libijos 10, Lichtenšteino 1, Liuksemburgo 3, Madagaskaro 7, Malaizijos 17, Malavio 2, Maldyvų 1, Maltos 24, Maroko 213, Mauricijaus 6, Meksikos 145, Mianmaro 5, Moldovos 1 361, Mongolijos 12, Mozambiko 3, Namibijos 6, Nepalo 234, Nigerijos 641, Nikaragvos 4, Nyderlandų 209, Norvegijos 129, N. Zelandijos 24, Omano 3, Pakistano 926, Palestinos 11, Panamos 5, Paragvajaus 3, Peru 37, Pietų Afrikos Respublikos 41, Pietų Korėjos 39, Pietų Sudano 8, Portugalijos 176, Prancūzijos 486, Ruandos 11, Rumunijos 465, Rusijos 15 888, Sakartvelo 2 019, Salvadoro 8, Saudo Arabijos 4, Senegalo 3, Serbijos 62, Siera Leonės 1, Singapūro 7, Sirijos 364, S. Kristoferio 1, Slovakijos 56, Slovėnijos 15, Somalio 10, Sudano 16, Suomijos 133, S. Vinsento 1, Šiaurės Makedonijos 29, Šri Lankos 346, Šveicarijos 38, Švedijos 349, Tadžikistano 5 701, Tailando 132, Taivano 15, Tanzanijos 4, Togo 4, Trinidado ir Tobago 4, Tuniso 57, Turkijos 1 915, Turkmėnistano 46, Ugandos 18, Ukrainos 86 352, Urugvajaus 5, Uzbekistano 8 253, Vanuatu 4, Venesuelos 93, Vengrijos 73, Vietnamo 249, Vokietijos 902, Zambijos 3, Zimbabvės 41, be pilietybės 2 283. Iš viso 221 848. 2023 metų migracijos metraščio, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys.
Ieva Urbonaitė, Lietuvos Caritas