36-eri atkurtojo Carito metai – per 6 minutes: kokios asmenybės dėjo pamatus Caritui, kaip augome ir kokie esame šiandien? Dalinkimės vieni su kitais ir atraskite Carito istoriją iš naujo!
Šiandien Caritas – beveik 3,7 tūkst. savanorių ir 395 darbuotojus telkianti, žinomiausia nevyriausybinė organizacija Lietuvoje. Esame sukūręs platų vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepiame į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpiname maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, padedame patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes. Caritas jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padeda grįžti į visuomenę.
Minėdami 36-uosius Caritas atkūrimo Lietuvoje metus visos karitiečių bendruomenės – savanorių, darbuotojų, gavusiųjų pagalbą ir šiandien jos sulaukiančiųjų – vardu dėkojome buvusiems prie organizacijos ištakų ir ilgus metus prisidėjusiems prie artimo meilės darbų praktine pagalba, geru žodžiu, išklausymu, paguoda, nevertinančiu žvilgsniu palaikant kiekvieną vargstantį žmogų. Dėkojame visiems ir kiekvienam, prisidedančiam prie Carito misijos – padėti vargstantiems ir būti jų balsu!
Prieš 100 metų ir šiandien
Nepriklausomoje Lietuvoje Caritas federacija veikė nuo 1926 metų ir siejo beveik visas katalikų švietimo bei labdaros organizacijas. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, katalikiškų organizacijų veikla buvo nutraukta.
Dar prieš Nepriklausomybės atgavimą, impulsu atkurti Caritą tapo palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacija Marijampolėje 1987 m. 1988-ųjų liepos 12 dieną, po Pal. Jurgio Matulaičio iškilmės šiame mieste sesuo Albina Pajarskaitė su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi pasidalijo sambūrio kūrimo planu. Tuometinis Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas pritarė organizacijos idėjai tardamas: „Kurk, aš laiminu Tavo ryžtą”.
Grįžusi į Kauną ji su Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių kongregacijos seserimis ėmė burti pogrindžio veikėjas katalikes. Pasak ses. A. Pajarskaitės, dangiškuoju Carito globėju pal. Jurgis Matulaitis pasirinktas nes „jis – Bažnyčios socialinio mokymo pradininkas Lietuvoje, jis – labiausiai karitietis.
.jpg)
1988 m. rugpjūčio 26 d. Kaune slaptai susitiko 23 moterys iš skirtingų Lietuvos vietovių. Parengiamas Sambūrio įstatų bei steigimo planas. Katalikiško moterų sambūrio Caritas įkūrimo/atkūrimo aktą pasirašė 7 narių steigiamasis komitetas: gydytoja Stasė Belickienė iš Birštono, ekonomistė iš Panevėžio Eugenija Marazaitė, gydytoja iš Marijampolės Emilija Montvilienė, filologė Jadvyga Stanelytė iš Kauno, inžinierė Regina Šalnaitė iš Kauno, geomorfologė dirvožemininkė Albina Pajarskaitė iš Kauno, slaugytoja iš Birštono Ona Valatkaitė.
Kilti ir kelti!
1988 m. rugsėjo 17 d. moterys prisistatė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatoriams. Katalikiškas sąjūdis „Caritas“ laikraštyje „Atgimimas“ kreipėsi į Lietuvos moteris, kviesdamas burti Caritas grupes visoje Lietuvoje. Kvietime pirmą kartą nuskambėjo Carito šūkis „Kilti ir kelti!” iš Marijos Pečkauskaitės (Šatrijos Raganos) veikimo programos: „Kilti ir kelti! Dulkių pasaulyje tarnauti šviesos pasauliui”.
1989 m. sausį nutariama šaukti pirmąjį Carito suvažiavimą. Leidimo joms patariama kreiptis į Lietuvos komunistų partijos sekretorių Justą Paleckį, prieš tai įsakmiai nurodžius, kad organizacijos būstinė galės būti ir suvažiavimas vykti ne Vilniuje, o Kaune.
Už didžiausią salę – Kauno halę jos vadovas užsišaukia 3000 rublių. Ses. A. Pajarskaitė sutinka su „neįmanoma suma“, nors neturi nė rublio. Grįžusi į Caritui užleistą kambarėlį ji net atsisėda išgirdusi apie 3500 rublių auką, kurią Caritui perdavė nenorėję prisistatyti kunigas.
Su nuotykiais ir ne be stebuklų 1989 m. balandžio 15-16 dienomis Kauno sporto halėje įvyksta steigiamasis Katalikiško moterų sambūrio Caritas suvažiavimas. Jame dalyvauja 812 delegačių ir daugiau nei 3000 svečių. Didelis pastiprinimas sambūriui - ką tik iš tremties grįžusios kunigo (dabar – kardinolas) Sigito Tamkevičiaus sutikimas tapti Carito dvasios vadu.
.jpg)
Suvažiavime oficialiai atkuriama organizuota Caritas veikla Lietuvoje. Patvirtinamos 4 pagrindinės veiklos kryptys: šeimos stiprinimas, žmogaus auklėjimas, Tautos bendrijos atkūrimas, vargo lengvinimas.
Bet kokia parama – svarbi gyvybiškai
Atidaroma pirmoji Carito sriubos valgykla Kaune. Maitinimo punktai kuriasi kituose Lietuvos miestuose. Tais pačiais metais Caritas pristato dorinio auklėjimo su religiniais pagrindais programą mokykloms. Sveikatos ministerija pritaria Carito prašymui ligoninėse steigti koplyčias.
1989 m. spalį pasirodo pirmasis katalikiško žurnalo numeris. Pradinis tiražas - 300 tūkst. egzempliorių, kaina – 1 rublis, redaktorė A. Pajarskaitė. (1997 m. “Caritas” pervadinamas „Artuma“).
1990 m. Vilniuje įkuriama Carito Socialinė tarnyba. Drabužiais, namų apyvokos daiktais, maistu, vaistais stokojantys ir ligoniai imami remti visoje Lietuvoje.
Bet kokia parama – gyvybiškai svarbi: 1990 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas į „rankas“ siekia į 263 rublius (apie 73 eurocentus), vidutinė pensija – 115,5 rublio (32 eurocento) per mėnesį.
Išpirka Maskvos oro uoste
1990 m. užsienio lietuviai kviečia Carito atstovus atvykti į JAV. Prisistatę ir Kanadoje, karitiečiai grįžta ne tik su dideliu užsienio lietuvių pasitikėjimu, palaikymu, kontaktais, bet ir pirmąja įranga Carito biurui. Už paaukotą techniką Maskvos oro uoste tenka sumokėti 236 rublius muito ir... kelių šimtų dolerių kyšį, kad atiduotų pirmąjį Carito kompiuterį.
1990 m balandį prasidėjus ekonominei Rusijos blokadai, stabdomas medicininių priemonių tiekimas Lietuvai. Trūksta būtiniausių vaistų, atidedamos operacijos. Iš JAV į Lietuvą siunčiamos labdaros siuntos taip pat sulaikomos. Ir tik Amerikos lietuvių medicininės pagalbos komiteto „Gyvybė Lietuvai“ pagalba pajuda ledai: per Caritą į Lietuvą patenkančių vaistų dalijimas patikimas Sveikatos apsaugos ministerijai.
Vėliau Žaliakalnyje Caritas atidaro Diagnostikos centrą, kuriame savanoriauja gydytojai. Panemunėje įkuriamas pirmasis hospisas. Carito vaistinėse vaistai ligoniams dalijami veltui.
1990 m. lapkričio 14 d. užsienio rėmėjų dėka Kaune įkuriama Carito spaustuvė.
Tik per stebuklą į Caritas Internationalis asamblėją Romoje
1991 m. katalikiškas moterų sambūris kviečiamas į XIV Caritas Internationalis Generalinę Asamblėją gegužės 20-30 dienomis. Sesuo A. Pajarskaitė su Salomėja Tekoriene į ją patenka tik per stebuklą: strigusias Maskvos oro uoste jas pakalbina italų pilotas. Sužinojęs, kad katalikės moterys negauna bilietų į Romą, – pasisiūlo nemokamai nuskraidinti iki Milano. Iš jo nebetoli ir Roma.
1991 m. birželio 1 d. Katalikiškas moterų sambūris priimamas į Caritas Internationalis ir Caritas Europa. Sąlyga – kad organizacijos nariais būtų ir vyrai – išpildoma antrajame organizacijos suvažiavime. Pakoregavus įstatus, Katalikiškas moterų sambūris Caritas pervadinamas Lietuvos Caritas federacija.
Inicijavo socialinio darbo studijas, kūrė pagalbos struktūras
1992 m. Carito iniciatyva Kauno Vytauto Didžiojo universitete įkuriamas Socialinės rūpybos profesinių studijų centras (šiuo metu – VDU Socialinio darbo katedra). Tais pačiais metais maitinti vargstančius pradeda labdaros valgykla „Betanija“.
.jpg)
1993 metų liepos 1 dieną Šiaulių vyskupija ir Caritas gydytojo Julijono Šalkauskio name įkuria katalikiškus globos namus. 1994 m. tarnystę su vaikais ir jų šeimomis Vilniuje pradeda Vaikų ir paauglių dienos centras „Vilties angelas“.
1994 m. Trys Vytauto Didžiojo universiteto profesinių studijų centro socialinio darbo magistrantai (Žaneta Šimkienė, Ričardas Kukauskas ir Dalia Kabašinskaitė) su Lietuvos Caritu pradeda kurti alternatyvą tuometinei vaikų institucinės globos sistemai Lietuvoje. 1995 m. Kauno miesto savivaldybė ryžtasi paremti šią idėją. Gruodį įsteigiamas Vaikų gerovės centras „Pastogė.
1996 m. Vilniaus arkivyskupijos Caritas atidaro Motinos ir vaiko namus, kur prieglobstį randa besilaukiančios moterys ir mamos su kūdikiais.
(1).jpg)
1997 m. trečiajame Lietuvos Carito federacijos suvažiavime patvirtinus pavadinimą Lietuvos Caritas, organizacija visiškai integruojama į Katalikų Bažnyčios sudėtį Lietuvoje su Carito centrais 7 vyskupijose. Tais pačiais metais pirmą kartą surengiama adventinė Carito žvakelių „Gerumas mus vienija“ akcija. Kaišadorių vyskupijos Carito dėka įsikuria Paparčių šv. Juozapo vaikų namai (dabar – šv. Juozapo vaikų Globos namai).
1998 m. Kaune surengiama Caritas Europa regioninė konferencija, į kurią atvyksta daugiau kaip 35 Europos šalių atstovai. Tais pačiais metais Caritas pradeda rūpintis pabėgėliais (dabar – Vilniaus arkivyskupijos Carito Užsieniečių integracijos programa).
1999 m. Vilniuje įsteigiami Carito Nakvynės namai (dabar – Vilniaus arkivyskupijos Carito Laikinieji namai). Po metų Kaune įsikuria Senamiesčio vaikų dienos centras. Šiuo metu tai vienas iš 39 Carito globojamų vaikų dienos centrų Lietuvoje.
2001 m. Lietuvos Caritas pradeda atskirą programą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms. Tais pačiais metais Vilniuje įkuriamas Amatų mokymosi centras jaunuoliams iš socialiai apleistos aplinkos, iškritusiems iš švietimo sistemos. (dabar – Vilniaus arkivyskupijos Carito Alternatyvaus mokymosi centras jaunimui). 2008 m. kavinėje – mokymų centre „Agapė“ imami rengti viešojo maitinimo organizatorių, kulinarų, konditerių, padavėjų mokymai žmonėms, ilgą laiką negalintiems rasti darbo. Dar po metų Vilniaus arkivyskupijos Carito Žvakių dirbtuvėje žvakes pradeda lieti sunkumus patiriantys žmonės, taip užsidirbdami pragyvenimui.
.jpg)
2009-aisiais Caritas imasi tarnystės nuteistiesiems, Vilniuje įkuriamas Nuteistųjų konsultavimo centras. Įsikuria bendruomenė „Aš esu” sergantiems priklausomybėmis bei jų šeimų nariams (Vilniaus arkivyskupijos Carito dalis nuo 2010 m.)
2010 m. Jonavos dekanato Caritas imasi pagalbos sąvartyno žmonėms. 2013 m. Lietuvos Caritas įsteigia „Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centrą“ suaugusiems, vaikams ir jų artimiesiems.
Su Ukraina nuo pat 2014-ųjų
Į 2014 m. Krymo aneksiją Lietuvos Caritas atsiliepia telkdamas pagalbą civiliams Ukrainoje. Pagalba karo siaubiamos šalies žmonėms ypač aktyvėja 2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto karui. Nuo jo pradžios Lietuvos Caritas organizavo 7 paramos rinkimo akcijas Ukrainoje likusiems civiliams ir vieną – bėgantiems nuo karo ir prieglobstį radusiems Moldovoje. Per Lietuvos Caritą parama Ukrainoje likusiems žmonėms 2025 m. pradžioje viršijo 2,2 mln. eurų. Bendra parama lėšomis ir humanitarinei pagalbai gabentais daiktais sudarė 2.217.237,56 Eur. Nuo karo į mūsų šalį pasitraukusiems Ukrainos žmonėms Carito pagalba teikiama visoje Lietuvoje, 33 savivaldybėse esame pagrindiniai humanitarinės pagalbos teikėjai.
.jpg)
Tačiau grįžtame į 2014-uosius Lietuvoje ir Carito veikimą regionuose. Minėtais metais atsinaujinęs Tauragės Caritas keičia karitatyvinės veiklos kryptį Telšių vyskupijoje pereinant nuo paramos drabužiais ir daiktais prie vis aktualesnio dalijimosi, užimtumo, išklausymo, socialinių iniciatyvų, siekiant įgalinti pažeidžiamus žmones.
2015 m. pradedama organizuoti kasmetinė Carito ir Lietuvos Advokatūros akcija, kurios metu dvi savaites advokatai ir jų padėjėjai neatlygintinai konsultuoja nepasiturinčius visoje Lietuvoje.
2017 m. Šiaulių vyskupijos Carite startuoja pagalba slaugos reikalingiems senyvo amžiaus žmonėms jų pačių namuose. Integrali pagalba į namus skinasi kelią visoje Lietuvoje. Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse Caritas pradeda teikti kompleksinę pagalbą šeimoms siekiant užkardyti bedarbystę, skurdą, vaikų nepriežiūrą, nevaldomas įtampas šeimose. 2019 m. Vilkaviškio vyskupijos Caritas įsitraukia į asmeninio asistento pagalbą specialiųjų poreikių žmonėms.
Savanorystės bumas
2020 m. paskelbus koronaviruso pandemiją organizacijos senbuviai ir daug naujų Carito savanorių padeda žmonėms karantino sąlygomis. Šis laikas Lietuvoje, o taip pat ir Carito organizacijoje – savanorystės bumas.
2022 m. Kauno arkivyskupijos Caritas imasi naujos darbo srities Lietuvoje – pagalbos nuteistųjų artimiesiems. Vilkaviškio ir Kauno vyskupijose Carito jaunimas pradeda mokyti vyresnio amžiaus žmones naudotis telefonais ir kompiuteriais, taip mažinant jų technologinę atskirtį.
2022 m. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos jaunimo grupė pasivadina jaunaisiais karitiečiais. Carito jaunimas telkiasi Raseiniuose, Kėdainiuose, Lentvaryje. 2023 m. pirmajame jaunųjų karitiečių sąskrydyje Kaune Lietuvos Caritas pradeda Jaunojo Carito programą. Į antrąjį Jaunojo Carito sąskrydį Kaune susirenka jaunieji karitiečiai iš 11 miestų ir miestelių. 2025-ųjų pradžioje nauja Jaunojo Carito grupė susiburia Visagine.
Karitiečiai pastebi ir stengiasi atsiliepti į vargą, nepriklausomai nuo žmonių tautybės, amžiaus, religijos, lyties ir kitų skirtumų. Vien per praėjusius metus aukotojų ir rėmėjų dėka Caritas padėjo 68 000 žmonių. Dėkojame visiems, kurių prisidėjimu – savanoryste, malda, auka, skiriant 1,2 proc. – mes galime vienas kitam būti Caritas.
.png)
Lietuvos Caritas