.png)
Stopkadras iš Vilniaus arkivyskupijos Carito Mediacijos centro IN PACE socialinės reklamos.
„Jis manęs nesupranta“, „vėl negirdi, ką aš sakau“, „patiriu nuolatinį spaudimą“, „noriu laisvės“, „neturiu, ką daugiau pasakyti“, – su tokiomis ir panašiomis frazėmis į antrus metus skaičiuojantį Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centrą „In pace“ ateina poros ar pavieniai asmenys, prieinantys santykių kryžkeles.
Santykių gedimai dažnai yra nepatogūs, painūs ar komplikuoti. Šiuolaikinės technologijos ir vartotojiškumas nepadarė paslaugos santykių saugumui. Paprastai įvairiose programėlėse vienu piršto pajudinimu galima eliminuoti nepatikusį žmogų, nutraukti ryšį negrįžtamai. Iš kitos pusės, ilgainiui santykiuose nupūtus „cukraus pudrą“ nuo įsimylėjimo stadijos, susidūrus asmenybių ir nuomonių kontrastams, norisi „nesipurvinti“ ir susigrąžinti romantiką bei geras emocijas bandant kurti naujus santykius. Toliau kviečiame skaityti penkis žingsnius gerų santykių profilaktikai, po kurių galėsite įvertinti: taisyti santykius, ar juos pakeisti?
Pirmas žingsnis – priimkite, kad konfliktai santykiuose neišvengiami, tačiau auginantys
Reikėtų prisiminti, kad visi iššūkiai veda link naujų atradimų. Patirtys iššūkiuose dažnai yra labai nemalonios ir nuolat iššaukia mumyse poreikį bėgti, vengti ir nieko nespręsti. Todėl svarbu įsisąmoninti, jog konfliktai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Mes jų išvengti negalime, tačiau išmokę juos konstruktyviai spręsti, galime pažinti vienas kito ribas, kurti santykį naujai ir su pagarba.
Pažvelkime į šeimos ir vaiko augimo paralelę. Vaikai nuo pat kūdikystės intensyviau ar mažiau intensyviai bet nuolatos išgyvena augimo šuolius, kurie turi įtakos visai šeimos atmosferai. Pastarieji vadinami krizėmis. Vaikui išgyvenant augimo šuolius, įvyksta daug raidos pokyčių, kurie skatina jo savarankiškumą, atsakomybę, išgrynina jo potencialą bendrajam gėriui. Šiuo požiūriu norėtųsi žiūrėti į poros iššūkius ne į kaip krizes, bet kaip į augimo šuolius.
Normalu, kad jie yra, nes kiekvienas iš mūsų yra nuolatos augantis, besikeičiantis ir tobulėjantis. Deja, šiai dienai matome, kiek daug šeimų renkasi nutraukti santykius susidūrusios su skirtingais augimo šuoliais. Vien pernai Statistikos departamento duomenimis Ištuokų skaičius siekė 7 512 porų, kai tuo tarpu naujų šeimų susikūrė 14 200. Norisi vis labiau prisidėti prie šios situacijos ir padėti poroms, todėl pateikiame antrą žingsnį, kurio reikia, norint judėti link santykių iššūkių sprendimų.
Antras žingsnis – kalbėkitės, kalbėkite ir dar kartą kalbėkitės.
Sveika ir naudinga poroje mokėti kalbėtis, stoti į tarpusavio požiūrių ir nuomonių įvairovės akistatą. Būtent šis išstojimas tiesoje leidžia, nors dažnai ir skaudžiai, mokytis taisyti tarpusavio santykį, jį auginti ir gilinti.
Mūsų kiekvieno bendravimo įgūdžiai skiriasi, jie priklauso nuo šeimos, kokioje augome, kokia bendravimo kultūra vyravo. Tačiau niekada nevėlu atrasti abipusiam santykiui tinkamą bendravimo formą. Kalbėjimuisi, bandykite skirti tinkamą laiką ir vietą. Tai neturėtų būti šalia vaikų ar naktį.
Natūralu, kad konfliktinėje situacijoje sukyla pyktis, dažnu atveju balso tembras pasidaro grėsmingas. Tokios mūsų reakcijos iškarto iššaukia gynybinius mechanizmus, kurie trukdo pokalbiui, jis tampa kovos vieta. Stenkitės atkreipti dėmesį į savo balso toną ir sąmoningai, stenkitės galvoti, ką sakote, ar jūsų žodžiuose nėra paslėpto kaltinimo kitai pusei. Kartais padeda specialus tono pakeitimas, t.y. specialiai pažemintas ar specialiai paaukštintas tonas, kuris sukelia juoką ir nuima susidariusią įtampą, o tada sukuria erdvę kalbėjimuisi.
Pataria Mediacijos centro IN PACE vadovė Ūla Dusevičienė. Vilniaus arkivskupijos Carito nuotr.Trečias žingsnis – išgirskite ir bandykite suprasti kitą
Tai – vienas sunkiausių, bet vaisingiausių žingsnių. Buitis ir kasdienė rutina turi savo poveikį, palaipsniui įsivaizduojame, kad antroji pusė ir taip jau viską žino arba būdami kartu natūraliai supanašėjame. Tuomet skirtingos nuomonės ar konfliktinės situacijos nemaloniai stebina, įsijungia psichologiniai gynybos mechanizmai, kurie verčia mus gintis, kovoti ir saugoti savo pažeidžiamumą ir renkamės girdėti tik tai, ką norime girdėti.
Todėl svarbu mokytis aktyvaus klausymosi ir lavinti gebėjimą reaguoti į tai, ką kitas pasakė. Ieškokite būdų, kaip išreikšti tikrąjį savo poreikį ir pasakyti iš esmės tai, kas mums nepatinka ar kas mus liūdina ir verčia elgtis kovingai. Patartume bandyti pasinaudoti tokia pokalbio struktūra: “Kai tai nutinka (...), aš jaučiuosi (...)“, arba: „Man norėtųsi, kad kitą kartą mums pavyktų (...) tokiu keliu spręsti klausimus“. Šis žingsnis yra komplikuotas ir neretai nutinka, kad pristinga poroms jėgų toliau patiems ieškoti būdų, kaip išgirsti ir suprasti vienas kitą. Tuomet galite pereiti prie penktojo žingsnio, o jei jėgų kalbėti ir išgirsti turite, keliaukime prie ketvirtojo žingsnio.
Ketvirtas žingsnis – sutarkite, ką darysite kitą kartą kitaip
Įsivardinkite situacijos sprendimą, kad kitą kartą, kai situacija kartosis (o ji tikrai kartosis tik kitomis aplinkybėmis), kaip bandysite reaguoti ar kalbėtis. Kartais padeda raktinių žodžių suradimas ir panaudojimas, kuris leidžia išvengti situacijos eskalavimo ir vienas kito stipresnio liūdinimo. Pavyzdžiui: „sutarkime, kad kitą kartą, kai jausi, kad mano kalba tave pradeda erzinti, kyla nepasitenkinimo jausmai – tu man pasakysi „man reikia atsikvėpti” arba „nebetęskime pokalbio, man reikia, kad dabar mane apkabintum ” ir aš suprasiu, kad turiu atsitraukti ir duoti šiek tiek laiko.” Mes niekada nežinome, kada ir kokie žodžiai gali kitą sužeisti ir kokioje situacijoje iššaukti kokią reakciją, tačiau pagarbus sutarimas ir įvardijimas, gali padėti kurti darnų ir pagarba grįstą santykį.
Penktas žingsnis – kreipkitės pagalbos ir išmokite naujų įgūdžių padėsiančių spręsti iššūkius savarankiškai.
Tais atvejais, kai nebesigauna santykio savarankiškai „taisyti“, verta kreiptis pagalbos. Šiai dienai yra didelė „santykių taisytojų“ pasiūla, yra net skyrybų centrų, kurie savo reklamoje siūlo greitą ir neskausmingą santykių nutraukimą. Verta išmintingai investuoti į santykį, kurį nuoširdžiomis pastangomis poroje asmenys stato, tiki.
Iškilus spragoms, kurios laikui einant vis labiau skaudina svarbu atrasti žmonių, kurie tikslingai padeda atrasti jėgų iš naujo patikėti savimi ir kitu. Kurie gali padėti suvokti, kad galime būti pakankamu santykyje, o kalbant apie šeimą – pakankamu tėčiu ar mama ir pilnavertiškai saugoti, rūpintis ir auginti savo vaiką ar vaikus. Specialistai padeda mokytis brėžti saugias ir pagarbias ribas su žmogumi, su kuriuo kovojai ne vienerius metus ir kurio ne itin maloniausią ir gražiausią pusę pažinai, o ir pats pasirodei įvairiausiomis kovotojo spalvomis.
Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras „In pace“ buria net 29 specialistų (9 psichologai, 10 mediatorių, 3 socialiniai darbuotojai ir 7 lektoriai) ir 20 savanorių komandą. Centro misija skatinti savęs pažinimą, tarpusavio supratimą ir taikų konfliktų sprendimą. Mediacijos centras „In pace“ vien per 2023 m. suteikė įvairiapusę kompleksinę pagalbą virš 1000 žmonių.
Visada yra išeitis iš susidariusios santykių krizės. Ypatingai, kai į situaciją pradedame žiūrėti, kaip į tą, kurią galime spręsti, atrasti naujų pažinimo kelių ir galimybių. Visada galima sugedusius santykius pataisyti ir rasti naujus būdus juos kurti. Nepaisant to, ar gyvensite kartu ar skyriumi. Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras „In pace“ kaip santykių „mechanikai“ visada pasirengę priimti ir padėti.
Mediacijos centras įsikūręs Vilniuje, Kalvarijų g. 39
Tel.: +370 679 20 624
El. paštas: mediacija@vilnius.caritas.lt
Mediacijos centro IN PACE kolektyvas. Vilniaus arkivskupijos Carito nuotr.Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ vadovės Ūlos Dusevičienės straipsns, publikuotas Carito žurnalo ARTUMA kovo numeryje.