Susitikimas su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris Lietuvoje pradėjo iš anksto neskelbtą pirmąjį šiemet vizitą po Baltijos šalis, buvo didelė staigmena ir Caritui Lietuvoje, ir vaikams bei jų mamoms iš Ukrainos.

 

Kaip dalijosi Telšių vyskupijos Carito bendrystės centro „Saulėtoji užuovėja“ vadovė Edita Barsienė, į renginį Ukrainos centre Vilniuje kartu planavusioms vykti ukrainietės tikėjosi sutikti daugiau iniciatyvių žmonių iš savo Tėvynės, tiesiog pabendrauti savame rate... Ir tik prieš pat išvykstant buvo pranešta, kad šis susitikimas – istorinis: jo metu bus galima išvysti bei išgirsti gyva legenda tapusį kovojančios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį!

 

 

– Kiek žmonių iš Telšių vyko į susitikimą?

 

– Šešios ukrainietės: Irina, Natalia, Nadia (šeimų, gyvenančių Caritas bendrystės centre, atstovės), Ruzana ir Tatiana (centro savanorės) Yana (gyvenanti ir dirbanti Varniuose) bei aš – centro vadovė.

 

Kai pasiūliau moterims vykti į renginį „Mes kartu / Ми разом / We are together", moterys jaudinosi, labai noriai ruošėsi ir laukė kelionės. Žinojome, kad dalyvaus Lietuvos Prezidentas ir pirmoji šalies Ponia, galbūt kiti žymūs visuomenininkai ar politikai. Ukrainietėms buvo labai įdomu ir tai, jog galės sutikti daugiau iniciatyvių žmonių iš savo Tėvynės, tiesiog pabendrauti savame rate... Ir tik trečiadienio ryte, prieš pat išvykstant, sužinojome, kad galėsime išvysti bei išgirsti Prezidentą V. Zelenskį!

 

– Kaip sureagavote apie tai sužinojusi?

– Būtent tuo metu supratau, kodėl mūsų Prezidentūros komandos nariai, su kuriais jau buvau pažįstama, taip nuoširdžiai tikėjosi mūsų dalyvavimo. Jaudinomės, laukėme, mačiau, kaip ukrainietės vis rašė, siuntė šią žinią savo draugams, artimiesiems.

 

 

Atvykome vieni pirmųjų. Mus pasitiko Prezidento kanceliarijos atstovė ir patarėjas. Kartu nusifotografavę ir praėję patikros procedūras dalyvavome organizacijų mugėje, stebėjome, kaip vyksta pasiruošimo darbai, kaip renkasi žmonės, kokios jų nuotaikos ir emocijos. Laukti to įspūdingo momento teko daugiau nei tris valandas, tad laiko susipažinti su Ukrainos centro Vilniuje veikla bei žmonėmis tikrai užteko.

 

 

– Kokie įspūdžiai aplankė susitikimo metu?

– Šios, iš pradžių, rodos kiek mįslingos ir neišskirtinės kelionės kertiniu momentu tapo pačio Volodymyro Zelenskio pasirodymas Ukrainos centro salėje.

 

Nenusakoma emocija užplūsta matant šią istorinę asmenybę, o ypač matant visos salės ukrainiečių jaudulį ir pasididžiavimą gyvai išvydus jų kovojančios tautos veidą.

 

 

Nuo pat karo pradžios, mane, turbūt kaip ir daugelį, žavėjo Ukrainos prezidento kalbos natūralumas, laisvumas ir gebėjimas ramiai, tačiau tuo pačiu ir griežtai perteikti savo žinią. Galimybė išgirsti jį gyvai šį įspūdį tik dar labiau sustiprino.

 

Labiausiai širdin įstrigo V. Zelenskio pasakyta frazė – „Kaip tu ir teisingai sakei (kreipiantis į prezidentą Nausėdą), kai mes laimėsime, jie visi galės grįžti namo, o mes padarysime viską, kad toks laikas ateitų.“

 

Visą likusį vakarą ir kelionės namo metu džiaugiausi matydama kokį ypatingą įspūdį tai padarė moterims, keliavusioms kartu su manimi. Jos visą laiką be perstojo siuntė nuotraukas ir dalijosi savo įspūdžiais su visais savo artimaisiais ir pažįstamais, tarp jų ir likusiais Ukrainoje. Rodos, likimo toli nuo Tėvynės nublokštoms moterims, šis susitikimas leido pajusti Tėvynės meilę išblaškytiems savo vaikams.

 

 

– Ką Jums asmeniškai davė dalyvavimas istoriniame susitikime?

– Grįžtant namo visą kelią mąsčiau, kaip svarbu ir tiesiog būtina būti vieningiems ir saugoti savo šalį, jos savastį. Džiaugiuosi esanti Lietuvos Respublikos pilietė!

 

Susitikimą su Ukrainos prezidentu priimu su dėkingumu kaip didžiulę Dievo dovaną.

 

Važiuodama namo daug kartų skaičiau tą trečiadienio rytą, prieš išvykstant į Vilnių, sūnaus parašytą žinutę: „Ar atsimeni, kai mes kalbėjome tą pirmą dieną telefonu dėl karo pabėgėlių ir aš sakiau, kad reikia imtis, reikia daryti, nes kitaip nu tiesiog negalim... Tai va, dabar va taip ir grįžta. Kažką darom teisingai...“ .

 

– Kaip įsijungėte į pagalbos ukrainiečiams teikimą?

 

– Caritas savanore buvau prieš prasidedant plataus masto karui prieš Ukrainą. Tačiau po 2022 vasario 24 d. iš Telšių vyskupijos Carito sulaukiau netikėto, tačiau viltingo prašymo tapti karo pabėgėlių humanitarės pagalbos koordinatore. Ši tarnystė buvo neatlygintina ir rėmėsi savanoryste.

 

Tuo chaotišku momentu skirtingose savivaldybėse ši funkcija buvo patikėta įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. Telšių rajono savivaldybėje šios veiklos ėmėsi Telšių vyskupijos Caritas. Su artimaisiais skubiai aptarusi pasiūlymą ir jų paskatinta, bei suprasdama klausimo svarbą sutikau imtis savanorystės.

 

– Ką Jums davė savanorystė Carite?

 

– Nebuvo lengva, bet žvelgdama iš dabarties perspektyvos į drauge su komanda nuveiktus darbus ir sutiktus žmones, prie kurių ypač sudėtingų gyvenimo situacijų teko prisiliesti, suprantu, jog tuometis sprendimas atvėrė visiškai naujus profesinio ir asmeninio tobulėjimo kelius.

 

Retrospektyviai žvelgdama į savo gyvenimą matau, jog savanorystė, o ypač šis savanorystės etapas labiausiai mane formuoja ir tikrai paliks ryškiausią pėdsaką mano asmenybės raidoje.

 

– Kas keitėsi Jūsų savanorystėje?

– Ilgainiui susiformavo ganėtinai nuoseklios procedūros ir pagalbos formos, todėl man teko daug ir nuolat dalyvauti ne tik teikiant visokeriopą pagalbą karo pabėgėliams, bet ir kartu išgyventi įvairius sunkumus, su kuriais šie žmonės susiduria.

 

Nuo pat pirmųjų karo dienų pagrindinė veikla, kuri ir yra labiausiai būdinga Caritas organizacijai – humanitarinė pagalba. Organizuojame atvykstančiųjų aprūpinimą buities ir higienos reikmenimis, vietinių operatorių sim kortelėmis bei prekybos centrų paramos kortelėmis. Taip pat nuolat teikiama įvairi informavimo, tarpininkavimo, išklausymo, palydėjimo į reikiamą įstaigą ar instituciją pagalba.

 

Dalis paramos sulaukusių ukrainiečių vėliau ir patys ateina, savanoriauja centre, padeda organizuojant Carito paramos akcijas, skirtas Ukrainai.

 

Pernai įkurtame Telšių vyskupijos Carito bendrystės centre „Saulėtoji užuovėja“ įrengti 3 butai, kuriuose neatlygintinai apgyvendinami karo pabėgėliai. Šiuo metu juose gyvena trys šeimos (iš viso 20 žmonių), tačiau per visą karo laikotarpį šia apgyvendinimo paslauga pasinaudojo jau beveik trys dešimtys karo pabėgėlių.

 

Centre kasdien vyksta užsiėmimai skirti vyresnio amžiaus žmonėms. Į juos įsijungia ir ukrainiečių, padeda vietos gimnazistai bei Telšių vyskupijos Jaunimo centro savanoriai.

 

Bendrystės centras duris atvėrė 2023 m. rugsėjo 20 dieną, tačiau jau spalio 10 d. pas mus lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, panorusi susitikti su Telšiuose apsistojusių ukrainiečių bendruomene. Tinkamiausia vieta šiam susitikimui buvo parinktas Carito bendrystės centras.

 

Jautrus, nuoširdus ir abipusiai dėmesingas susitikimas paliko jaudinantį įspūdį poniai D. Nausėdienei bei jos komandai, o taip pat ir mums – centro savanoriams ir lankytojams.

 

 

Sausio 10 d. Ukrainos namuose Vilniuje susitikime su Prezedentu Volodymyru Zelenskiu, kurio vizitas nebuvo iš anksto skelbtas, dalyvavo Lietuvos Carito, Vilniaus arkivyskuoijos Carito, „Šeimų draugystės“ programos dalyviai ir Telšių vyskupijos Carito atstovai su globojamais žmonėmis, kurie dėl plataus masto Rusijos puolimo prieš Ukrainą buvo priversti palikti namus ir glaudžiasi Lietuvoje.

 

 

 

Susitikimo akimirkos su nevyriausybinėmis organizacijoms ir Lietuvoje prieglobstį gavusiais žmonėmis iš Ukrainos – Prezidento Volodymyro Zelenslio feisbuko paskyroje: https://www.facebook.com/zelenskyy.official

 

Nuotraukų galerija iš susitikimo Ukrainiečių centre Lietuvoje: https://lrp.lt/lt/nuotrauku-galerija/lietuvos-ir-ukrainos-prezidentu-apsilankymas-ukrainos-centre/a5514

 

Caritas – tarptautinė katalikiška organizacija, padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Virš 4,5 tūkst. savanorių ir 285 darbuotojus telkiantis Caritas Lietuvoje sukūręs platų vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, padeda patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes. Caritas jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama grįžti į visuomenę.